.jpg)
Mokslininkai ir politikai konstatuoja, kad klimato atšilimo išvengti neįmanoma, todėl valstybės ir verslas turi galvoti ne tik apie priemones jam pristabdyti, bet ir apie prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių. Kiek tai kainuos Lietuvai, dar nesuskaičiuota, tačiau neabejojama, kad sumos sieks šimtus milijonus litų, o imtis priemonių reikia kuo greičiau, rašoma „Verslo žiniose“.
Tai, kad šį gruodį šaltis ir sniegas Lietuvoje karaliavo vos kelias dienas, rodos, dar kartą patvirtina politikų ir mokslininkų įspėjimus, jog pasaulio klimato atšilimo sustabdyti neįmanoma – tegalima stengtis jį pristabdyti ir bandyti prisitaikyti prie jo pasekmių.
„Jei kalbama, kad Šiaurės ašigalyje gali nebelikti ledo, Lietuvai apie sniegą šnekėti nebeverta. Variantas, kad sniegas Lietuvoje bus retenybė, yra galimas ir realus“, – „Verslo žinioms“ kalba Audronė Galvonaitė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vadovė.
Pasekmės jau juntamos
Šylantis klimatas jau šiandien daro įtaką verslui – nesulaukiant rimtesnio sniego, prekybos centruose dulka žiemos sporto prekės, rogutės, kaimo turizmo sodybose – sniego motociklai, ūkininkų derlius žūsta nuo stichinių nelaimių, gausėjančios audros niokoja elektros tinklus.
„Pernai galimybę pasivažinėti sniego motociklais galėjome pasiūlyti lygiai vieną mėnesį, o užpernai – visus tris. Kai žiemos trumpėja, išlaidos naujiems sniego motociklams įsigyti vargu ar atsipirktų, tam būtina, kad sezonas truktų bent porą mėnesių“, – tvirtina Algirdas Barščevičius, Aukštadvaryje įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Miško slėnis“ savininkas.
Algis Gaižutis, Lietuvos miškų savininkų asociacijos prezidentas, sako, kad klimato pokyčių padarinius jaučia ir miškininkystės sektorius.
„Tiesioginė besikeičiančio klimato pasekmė – dažniau džiūstantys eglynai. Mokslininkai patvirtina, kad stiprėjantys vėjai išjudina paviršines eglių šaknis, medžiai nusilpsta, tampa neatsparūs kenkėjams ir džiūsta. Miškininkai patiria nuostolių“, – nurodo A. Gaižutis.
Daugiau žalos nei naudos
Gyvuoja ir nuomonė, kad temperatūros padidėjimas Lietuvai tik į naudą – mažės energijos sąnaudos, būtų galima tikėtis didesnio žemės ūkio kultūrų derlingumo, o ilgėjantis šiltasis metų laikas sudarytų geresnes sąlygas rekreacijai, galbūt į Baltijos pajūrį būtų pervilioti poilsiautojai iš karščių kamuojamų Viduržemio jūros pakrančių.
Tačiau mokslininkai teigia, kad tikėtina nauda neatsvers kylančių pavojų. Ir vardina galimus padarinius: gali būti užlieta nemaža dalis Baltijos pakrantės, iškils pavojus uostų infrastruktūrai ir darbui, prastės pajūrio gamtovaizdis, o kartu ir turizmo plėtra, prastės požeminio vandens kokybė, o tai kels pavojų gyventojų sveikatai, žemės ūkis kentės nuo dažnėjančių sausrų bei potvynių ir patirs didžiulių nuostolių.
Jei tikėsime neseniai mokslininkų atlikto darbo išvadomis, jau XXI a. viduryje Lietuvos pakrantėje žiemą vidutinis vandens lygis gali pakilti 0,5–1 m. Tokiu atveju, jei dažnas regione vakaris vėjas į krantą gintų aukštas bangas, po daugiau nei 2 m gylio vandeniu atsidurtų didžiulė žemiau esanti miesto dalis – jūrų uosto teritorija, didžiuliai plotai už uosto, teritorijos aplink Danės upę.
Jau šiandien mokslininkai rekomenduoja uostamiesčio savivaldybei planuojat miesto infrastruktūrą atsižvelgti į potvynių grėsmę – pavojaus zonose statyti ir aukštinti krantines bei pylimus, potencialiai užliejamose teritorijose atsisakyti nuolatinių statinių, o kurti parkus ir poilsio zonas.
