Vita Ličytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Tai, kad JAV ir Kuba užmezgė diplomatinius ryšius, siunčia svarbią žinią apie visišką buvusio vadovo F. Castro režimo pabaigą, sako Kubos menininkas Orlando Luisas Pardo Lazo. „Prezidentas B. Obama po savo kalbos bendravo su R. Castro ir paklausė, ar F. Castro žino apie šį istorinį susitarimą. Dabartinis Kubos vadovas atsakė, kad Fidelis nedalyvauja šioje diskusijoje. [...] Todėl manau, kad žinia, siunčiama Kubos gyventojams, įpratusiems skaityti tarp eilučių, paprasta – F. Castro era baigėsi“, – svarsto O. L. P. Lazo.
Nors, pasak jo, tai tik spėjimai, gali būti, kad po šių susitarimų, 2015 m. bus paskelbta, jog rengiamos F. Castro laidotuvės: „Jaučiu, kad žinia apie F. Castro mirtį praneštų, jog Kuba pasirengusi keistis. Ir galbūt ji netaps demokratine valstybe, tačiau galbūt joje nebereikės jaustis tarsi kalėjime.“
JAV ir Kubos santykiai šiltėja
„Šiais pokyčiais mes norime sukurti daugiau galimybių Amerikos ir Kubos žmonėms ir atversti naują skyrių Amerikos tautų istorijoje“, – gruodžio 17 dieną kalbėjo JAV prezidentas Barackas Obama. Ši diena jau laikoma istorine, nes po daugiau nei pusamžio įtemptų santykių JAV ir Kubos vadovai pareiškė atnaujinantys diplomatinius santykius.
„Nesitikiu, kad pokyčiai, apie kuriuos šiandien kalbu, pakeis Kubos visuomenę per naktį. Tačiau esu įsitikinęs, kad per politinius susitarimus mes galime paremti pamatines vertybes ir padėti Kubos žmonėms judėti į XXI amžių“, – sakė B. Obama.
JAV ir Kubos lyderiai susitarė apsikeisti politiniais kaliniais. B. Obama pažadėjo sudaryti sąlygas, kad į Kubą būtų galima keliauti paprasčiau, užmegzti tam tikrus verslo ir eksporto bei importo ryšius ir įkurti Amerikos ambasadą Kubos sostinėje Havanoje. Kubos lyderis Raulis Castro pažadėjo suteikti gyventojams platesnį priėjimą prie interneto ir užmegzti dialogą su tokiomis organizacijomis, kaip Jungtinės Tautos ar Raudonasis Kryžius.
„Nesvarbu, gyvas jis ar ne, tačiau manau, kad žinia, kurią skleidžia R. Castro, yra aiški – tai jau nebe Fidelio Castro režimo pasiekimas“, – pabrėžia Kubos rašytojas ir fotografas Orlando Luisas Pardo Lazo. Po neišbaigiančių persekiojimų dėl režimui nepatinkančios veiklos jis prieš porą metų paliko tėvynę ir dabar studijuoja JAV.
Pasak O. L. P. Lazo, pašiltėję santykiai siunčia svarbią žinią apie visišką buvusio vadovo F. Castro režimo pabaigą: „Prezidentas B. Obama po savo kalbos bendravo su R. Castro ir paklausė, ar F. Castro žino apie šį istorinį susitarimą. Dabartinis Kubos vadovas trumpai atsakė, kad Fidelis nedalyvauja šioje diskusijoje. Kaip tai gali būti? Fidelis 55 metus buvo Kubos diktatorius ir galbūt yra prieš ryšius su JAV. Todėl manau, kad žinia, kuri buvo siunčiama Kubos gyventojams, įpratusiems skaityti tarp eilučių, paprasta – F. Castro era baigėsi.“
Be abejo, pripažįsta O. L. P. Lazo, tai tik spėjimai, tačiau gali būti, kad po šių susitarimų, 2015 m. bus paskelbta, jog rengiamos F. Castro laidotuvės. „Jaučiu, kad žinia apie F. Castro mirtį praneštų, jog Kuba pasirengusi keistis. Ir galbūt ji netaps demokratine valstybe, tačiau galbūt joje nebereikės jaustis tarsi kalėjime“, – svarsto kubietis menininkas.
Panaikinti embargą dar neplanuojama
Tai, kad JAV ir Kuba užmezgė diplomatinius ryšius, sukėlė prieštaringų reakcijų. Tokio žingsnio kritikai sako, kad JAV taip pripažįsta R. Castro šalį, kurioje neegzistuoja žodžio laisvė ir viešpatauja komunistinis režimas.
„Manau, kad tai atvers naujų galimybių kubiečiams. Problema ta, kad pilietinė visuomenė ir jos lyderiai, kovojantys už žmogaus teises, buvo pamiršti Kubos ir JAV dialoge, kuris buvo įslaptintas ir užtruko labai ilgai. Tai bloga žinia demokratijai. Ji sako „būk stiprus ir kantrus, ir galiausiai pasaulio valstybės pripažins tavo režimą teisėtu“. Tačiau mes vis tiek pasiruošę pasinaudoti šiais pokyčiais ir kaip nors priversti Kubos valdžią elgtis demokratiškiau. Dabar to bandysime siekti naujomis aplinkybėmis“, – tvirtina O. L. P. Lazo.
Didžiausias susipriešinimas jaučiamas Amerikos kubiečių bendruomenėje. Lotynų Amerikos šalių tyrėja daktarė Ieva Jusionytė sako, kad labiausiai išsiskiria senosios ir jaunosios kartos emigrantų iš Kubos požiūriai. Anot jos, senieji imigrantai, pabėgėliai ir senoji politinė gvardija šį B. Obamos sprendimą įvertino neigiamai – kaip šaltojo karo pralaimėjimą. Tačiau gana daug nesenų imigrantų šį pasikeitimą priima labai teigiamai.
Nors diplomatiniai ryšiai užmegzti ir planuojami realūs verslo santykiai, embargo, taikomo Kubai daugiau kaip 50 metų, dar neplanuojama panaikinti. Nors jau prieš porą metų Jungtinių Tautų šalys beveik vienbalsiai ragino JAV atšaukti embargą ir kritikavo tokią užsispyrusią politiką Kubos atžvilgiu, tai padaryti gali būti ne taip paprasta. Tam reikia ne prezidento, o Kongreso pritarimo, kuriame aktyviai veikia keli kubiečių kilmės politikai.
„Labai sunku pasakyti, kas bus. Nors B. Obama gali priimti tam tikrus sprendimus, Kongresas, kuriame dominuoja respublikonai, gali blokuoti finansavimą ambasadai, – svarsto I. Jusionytė. – Vis dėlto manau, kad pokyčių bus, nes 60–70 proc. amerikiečių ir iš Kubos kilusių amerikiečių remia santykių atšilimą ir embargo panaikinimą. Todėl manau, kad parlamentas peržiūrės įstatymus.“
Keisti politiką Kubos atžvilgiu B. Obama žadėjo dar per savo rinkimų kampaniją 2008 m. ir nuo kadencijos pradžios pamažu judėjo suartėjimo su Kuba link. Per tą laiką situacija pamažu keitėsi ir Kuboje. Iš politinio akiračio ir apskritai iš viešumos dingo diktatorius F. Castro, o į valdžią atėjęs jo brolis R. Castro mažais žingsniais pradėjo kurti laisvą rinką, suteikė, nors ir nedaug, leidimų kurti privatų verslą (iš 11 mln. gyventojų tokius leidimus gavo apie 200 žmonių). R. Castro taip pat suteikė galimybę palikti Kubą be išskirtinio valdžios sutikimo net ir kovotojams už žmonių teises.
Daktarė I. Jusionytė sako, kad tai daryti R. Castro privertė nepalankiai besikeičianti padėtis regione. Pavyzdžiui, Venesueloje šiuo metu krizė, todėl ji nebegali Kubos remti ir jai siųsti tiek naftos, kiek anksčiau: „Po Sovietų Sąjungos žlugimo Venesuela rėmė Kubą, o dabar nebegali to daryti, todėl R. Castro valdžia buvo dar labiau suinteresuota atkurti santykius su JAV.“
Havana – griūvantis miestas
Salsa, cigarai, saulė ir buvusio lyderio F. Castro diktatūra – apie tokius dalykus dažnai pagalvojame išgirdę Kubos pavadinimą. Menininkas O. L. P. Lazo mano, kad, kalbant apie Kubą, reikėtų kalbėti ir apie griūvančią sostinę Havaną, čia garbinamus turistus ir skurdą, kuris taip pat galėjo R. Castro priversti suminkštėti.
Havana – griūvantis miestas. Visada kitą dieną po labai stipraus lietaus Havanoje sugriūva keli pastatai. Tačiau sostinės priemiesčiuose yra modernių pastatų iš kapitalistinio 1940–1950 m. laikotarpio. Kai kurie dar senesni (kolonijinio laikotarpio) pastatai renovuojami. Tam pinigai skiriami iš užsienio, dažniausiai – Europos Sąjungos. Kaimiškose vietovėse žmonės gyvena labai skurdžiai, dažnai neturi elektros. Taigi atskirtis labai didėja, įsigali tipiškas besivystančių šalių kapitalizmas ir valdžia nebegali išlaikyti socialistinės lygybės.
Taip pat atvyksta labai daug turistų. Havanoje turistai – tarsi dievai. Daug vietinių labai noriai su jais bendrauja, parduoda įvairias prekes, deja, neretai ir kūnus. Paplitusi įvairi prostitucija, išnaudojami nepilnamečiai, taigi Kuboje smunka moralinės vertybės. Tokie dalykai dažnai laikomi normaliais. O jei paklaustumėte vaiko, kuo jis norėtų būti užaugęs, jis atsakytų – norėčiau būti užsieniečiu.
Apie didėjančios atskirties riziką kalba ir Lotynų Amerikos šalių tyrinėtoja I. Jusionytė: „Viena iš baimių ta, kad Kuboje gali įvykti tas pats, kas paskutiniame XX a. dešimtmetyje Rytų Europoje. Ten vyko greita privatizacija, tie, kurie turėjo nekilnojamojo turto, kurį galėjo parduoti, arba priėjimą prie užsienio verslininkų, labai greitai pralobo. Bet paprastiems gyventojams daug naudos tai nedavė.“
Vis dėlto, mano ji, galų gale tai išeis į naudą, nes turizmo sektorius saloje išsivystęs, padaugės amerikiečių investicijų, amerikiečiams bus lengviau siųsti pinigus savo šeimos nariams Kuboje. „Tokiu atveju turėtų pagerėti ir paprastų kubiečių gyvenimas. Bet tikrai nemanau, kad pokyčiai bus tik teigiami – visuomet bus tokių, kurie jaus socialinę nelygybę“, – pastebi I. Jusionytė.
Žodžio laisvę Kuboje galima įvertinti tik nuliu
Kubos lyderis R. Castro istorinę gruodžio 17-ąją savo kalboje pareiškė, kad B. Obama vertas jo šalies žmonių pripažinimo ir pagarbos. Anot jo, ekonominė ir komercinė blokada kelia didžiulių sunkumų ir Kubos žmonėms turi baigtis. Tačiau R. Castro pabrėžė, kad politinės sistemos keisti nesiruošia, o politinės provokacijos, kad ir tokios, kaip menininkų ar kitų aktyvistų susibūrimai, nebus toleruojamos.
Kubos menininkas O. L. P. Lazo, kuris pats ne kartą buvo įkalintas ir persekiojamas dėl pasisakymų už prigimtines teises, sako, kad kol kas tikėtis, jog R. Castro pradės gerbti žmonių laisves, neverta, nes nėra nė mažiausio ženklo, kad Kubos valdžia greitai pasidarys tolerantiška tokiems veiksmams.
„Tinklaraštininkai, kiti kovotojai už žmogaus teises, turi įdėti daug pastangų savo žiniai paskleisti, kartais reikia veikti užsienio ambasadose, viešbučiuose turistams ir mokėti didelius pinigus už lėtą ir nesaugų interneto ryšį. Daugelis tinklaraščių buvo nulaužti. Kovojantys už žmonių teises persekiojami. Daugelis jų buvo ar dar yra įkalinti už tokią veiklą. Didžioji Kubos gyventojų dalis neturi priėjimo prie interneto. Taigi žodžio laisvę Kuboje galima įvertinti visišku nuliu. Tai akivaizdu. Galbūt įkalinimo, smurto ar nužudymo atveju mažėja, tačiau apie žodžio laisvę kalbėti negalima“, – tvirtina O. L. P. Lazo.
Pabėgėliai iš Kubos bijo prarasti išskirtines sąlygas
Pasak menininko, jis norėtų sugrįžti į tėvynę, jeigu joje pradėta gerbti žmogaus teises. Ir nors yra vilčių, kad ateityje situacija pasikeis, kubiečiai iš savo šalies legaliai ar nelegaliai laivais masiškai plūsta į vos už 145 km nutolusią Ameriką, t. y. į Floridos valstiją, kur ir susitelkusi didžiausia Amerikos Kubos bendruomenė. Daugelis baiminasi, kad, susitvarkius JAV ir Kubos santykiams, jie neteks išskirtinių sąlygų įsikurti JAV.
Tai paradoksali situacija. JAV valdžia dabar stengiasi pasiųsti žinią Kubos gyventojams, kad ateitis darosi saugesnė ir nėra prasmės bėgti į JAV. Tačiau gali būti, kad, jei Kubos ir JAV santykiai pasidarys kaip paprastų valstybių, kubiečiai prapras ypatingą statusą, kuris, praėjus metams nuo atvykimo į JAV, leidžia prašyti ilgalaikio leidimo gyventi. Tokiu atveju jiems galiotų tokios pat teisės, kaip įprastiems imigrantams. Todėl tie žmonės, kurie kada nors svarstė palikti Kubą, šiuo metu mano, kad tai jie turi padaryti būtent dabar ir greitai.
Amerikos pakrančių sargybos duomenimis, paskutinėmis savaitėmis migrantų skaičius iš Kubos ypač išaugo. Daugelį iš jų pareigūnai išsiuntė atgal į Kubą. Šį procesą būtina stebėti, nes gali būti, kad greitai migrantų bus jau nebe šimtai, o tūkstančiai, todėl kažkas turės būti daroma siekiant apsaugoti JAV pakrantę.
Laukiama Amerikos šalių viršūnių susitikimo Panamoje
I. Jusionytės nuomone, vienas iš artėjančių reikšmingų įvykių šiais metais – balandį vyksiantis Amerikos šalių viršūnių susitikimas Panamoje, kur Kuba dalyvaus pirmą kartą nuo 1962 m. O, kadangi JAV ir Kuba jau užmezga diplomatinius santykius, labai įdomu, apie ką bus kalbama.
„Kai kurie ekspertai mano, kad toks JAV ir Kubos santykių atšilimas pagerins JAV poziciją Lotynų Amerikoje, kur JAV įtaka buvo labai sumažėjusi netgi palyginti su Kinijos įtaka. Daugumą Lotynų Amerikos šalių vyriausybių, nesvarbu, ar jos kairiosios, ar dešiniosios, buvo suvienijęs nepritarimas Vašingtono izoliacinei politikai Kubos atžvilgiu“, – pastebi Lotynų Amerikos šalių tyrėja.
Daktarė I. Jusionytė sako, kad kol kas galima tik spėlioti, kaip iš tikrųjų klostysis įvykiai, kaip greitai Kuboje gali keistis požiūris į žmonių teises ir kada JAV panaikintų embargą. Anksčiau kalbėjęs O. L. P. Lazo sako, kad pastaruoju metu įvykiai vystėsi greitai, tačiau derybos vyko slapta ir tyliai, tad kokie bus artimiausi šių šalių lyderių veiksmai, parodys laikas.
