„Kūnas po gimdymo tikrai buvo labai silpnas, tad pradėti sportuoti nebuvo lengva. Pradėjau namuose, o vėliau lankiau pilateso, kalanetikos grupinius užsiėmimus. Paskutiniai žingsniai – sporto salė, bėgimas ir tenisas, - šypsosjosi Neringa. – Iki nėštumo nebuvau putli. Todėl svorio augimas buvo tikras šokas. Besilaukdama jau galvojau kaip mesiu svorį. Pirmuosius 8-10 kilogramų „palikau“ ligoninėje. Todėl galima sakyti, kad bendrai atsikračiau 38-40 kilogramų svorio. Dabar esu lieknesnė nei prieš nėštumą“.
- Ar esi girdėjusi posakį, kad gero žmogaus turi būti daug?
- Niekada šiam posakiui nepritariau, bet jei to žmogaus yra daug ir jis jaučiasi sveikas bei yra patenkintas savo kūnu, tada puiku. Nemanau, kad visi mes turime būti supermodeliai, bet sveikai maitintis ir sportuoti pirmiausia reikia dėl geresnės savijautos ir sveikatos.
- Ar sportas greitai „užkabino“?
- „Kabliuką“ pajaučiau lankydama grupinius užsiėmimus. Apėmė azartas. Buvo įdomu treniruotis, perėjau į salę, kiekvieną dieną siekiau sportuoti vis su didesniais svoriais. Net kibau į mokslus ir gavau trenerės kvalifikaciją.
- Kas paskatino lipti ant scenos ir varžtis su kitomis merginomis?
- Pamatęs mano ryžtą ir valią salėje dirbantis mano treneris pasiūlė. Pamenu, kad tuo metu ši mintis man atrodė juokinga. Tačiau po trijų mėnesių supratau, kad atsikračiau nereikalingų kilogramų – nebuvo, ko mesti. Užsimaniau naujų iššūkių. Bet tikrai galiu prisipažinti, kad anksčiau niekada net nebūčiau pagalvojusi, kad dalyvausiu tokio pobūdžio varžybose.
- Kiek kartų teko išgirsti, kad merginoms pakaktų tiesiog pabėgioti, o svarmenis reikėtų palikti vyrams?
- Taip sakoma yra ganėtinai dažnai. Pabrėžiama, kad sporto salėje moterys užsiaugina gigantiškus raumenys ir praranda savo seksualumą. Tačiau tam reikia specialios programos, papildų, mitybos. Raumenys tikrai ne taip lengvai auga. Nemanau, kad toks požiūris į sportuojančias merginas yra teisingas. Jei jau taip, tai tada moterims nevalia ir krepšinio žiūrėti, nei į autoservisą važiuoti (juokiasi). Bet visos ir žiūri, ir važiuoja. Žinoma, merginos gali užsiimti įvairiomis sporto šakomis, tačiau metant svorį darbas su svoriais sporto salėje yra efektyviausias būdas.
- Kaip tavo pasiryžimą įvertino vyras? Ar sulaukei palaikymo?
- Juokinga, bet iš pradžių vyras nebuvo sužavėtas. Tačiau nuvažiavome į kelias varžybas kartu, išsiderėjau leidimą jose dalyvauti. Vyras mane tikrai palaiko, nors jam tai nėra labai lengva. Sunkiau su mano sprendimu susitaikė tėvai, tačiau, kai ruošiausi rudens sezonui niekas neprieštaravo. Manau, niekada gyvenime nepamiršiu, kaip grįžusi namo turiu „atlaikyti“ dukrytės mankštą ir jos žodžių man, kai valgo sausainį: „Mama, tau negalima“.
Palaikymo sulaukiu ir iš sporto salėje su manimi besitreniruojančių žmonių. Smagu būti pavyzdžių kitiems, labai geras jausmas ir motyvacija nesustoti buvo tada, kai po varžybų priėjusi mergaitė sakė, kad užaugusi bus kaip aš ir taip pat sportuos ir dalyvaus varžybose.
- Ar besiruošiant varžyboms nė karto neteko užduoti sau klausimo, kam to reikia?
- Prisipažinsiu, kad mesdama svorį tikrai žinojau, kad netrukus atrodysiu taip kaip noriu, tačiau ruošiantis varžyboms dažnai iškildavo minėtas klausimas. Bet nepasiduodavau. Kartais pavargdavau nuo visko, nes varžybų dieta yra labai griežta, treniruotės sunkios, ypač, kai tai darai po darbo. Kaip tikras sportininkas gali pagyventi savaitgaliais: pasitreniruoji, pamiegi pietų miego, dar kartą pasitreniruoji.
- Tavo manymu, kodėl merginoms taip rūpi išvaizda?
- Manau, kad ji rūpi tiek vyrams, tiek moterims. Išvaizda – žmogaus vizitinė kortelė. Juk pagal tai, kaip atrodai, susidaro pirmasis įspūdis apie tave. Gera išvaizda suteikia pasitikėjimo savimi, ji atveria daugiau galimybių ir palengvina gyvenimą. Jeigu kalbėtume apie moteris, manau, kad joms taip pat yra svarbu turėti savyje teigiamos energijos, polėkio ir meilės gyvenimui. Tikra moteris privalo būti įdomi ir turėti kažką išskirtinio. Kaip sakė Coco Chanel, grožis prasideda tą akimirką, kai nusprendi būti savimi. Manau, kad ši frazė puikiai tinka apibrėžti moteriškumą. Žinoma, daugelis sakys, kad raumenys nėra moteriška, bet aš nevaikštau kasdien su bikiniu, sutikę mane gatvėje žmonės net neįtartų, kad turiu raumenų.
