Diskusijos „Kokio visuotinio gynybos modelio reikia Lietuvos valstybei ir kodėl jo dar neturime?“ metu kalbėjęs atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius neatmetė galimybės, jog Lietuva turi būti pasiruošusi gintis pati.
Jis teigė, jog sutinka su anksčiau išsakytomis buvusio karininko, gynybos įrangos gamintojos „Sky-Watch A/S“ viceprezidentas Hanso-Christiano Methieseno mintimis.
H. Methiesenas akcentavo, jog turime būti pasiruošę gintis ir patys, o kaip tris gynybos prioritetus jis įvardijo oro gynybą, manevravimą pasienyje ir logistiką.
„Niekas šalyse, kurios yra Rusijos pasienyje, nėra apsaugota nuo Rusijos atakos. Visi pagrindiniai miestai, visos karinės bazės bus atakuojami pirmąja banga. Ar jūs esate pasirengę? Niekas per 24 valandas neateis jums padėti. Jūs turite būti pasirengę gintis patys. Taip nutiko Ukrainai“, – kalbėjo „Sky-Watch A/S“ viceprezidentas.
„Susigirdėjo puikiai, labai geras vertinimas, geros mintys. Kiek diskutuojame su kolegomis, mąstome panašia linija“, – taip H. Methieseno mintis įvertino atsargos pulkininkas S. Guzevičius.
Šios H. Methieseno mintys susijusios ir su NATO 5-ojo straipsnio – kolektyvinės gynybos, aktyvavimo prielaidomis.
5-asis straipsnis numato, kad šalys narės susitaria, jog vienos ar kelių jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas visų jų užpuolimu. Šalys sutaria, kad tokio užpuolimo atveju kiekviena iš jų nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms šalims, individualiai ir kartu su kitomis šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti.
Vis dėlto, tam, 5-asis straipsnis yra politinis – tam, kad jis būtų aktyvuotas, reikalingas visų 30-ies NATO valstybių bendras sutarimas.
Tačiau dažnas pamiršta, kad prieš 5-ąjį straipsnį yra 3-asis, kuris numato, kad NATO šalys kiekviena atskirai ir kartu, nuolatinėmis ir veiksmingomis savo pačių bei tarpusavio paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti.
„Todėl jūs turite būti pasirengę dvi savaites kovoti patys. Žinoma, oro, kibernetinės pajėgos reaguoja per kelias valandas, tačiau sausumos pajėgos turi būti vietoje šalia tų pajėgų, kurios yra dislokuotos. Mūsų pajėgumai gintis turimomis pajėgomis yra gyvybiškai svarbūs gynybai ir atgrasymui. Kovinis petys, į kurį, galima atsiremti, yra dar ne viskas – visuomenės atsparumas yra labai svarbus“, – kalbėjo H. Methiesenas
Prioritetu laiko oro pajėgų stiprinimą
Kalbėdamas apie visuotinės gynybos modelį, S. Guzevičius pabrėžė, jog galvojant apie sunkiąją paviršiaus ginkluotę, būtina prisiminti, jog ši ginkluotė turi būti pridengta oro pajėgų.
„Sunkioji ginkluotė, nors ir gali judėdama šaudyti, jeigu nėra pridengta iš oro, yra labai pažeidžiama. Nuskambėjo rekomendacijos susirūpinti jau turimos kariuomenės dalinių, civilinės infrastruktūros oro gynyba. Buvo paminėti keli sluoksniai – trumpo ir vidutinio nuotolio ginkluotė, kurią mes šiai dienai nesunkiai galime įpirkti. Buvo paminėta ir toliašaudė artilerija – jos pagalba, pridengus iš oro, būtų galima mušti priešą ten, kur jis dar mūsų nepasiekė“, – kalbėjo S. Guzevičius.
Atsargos pulkininko teigimu, itin svarbu apsaugoti jūrų uostus ir kitą civilinę infrastruktūrą – anot jo, tai būtų galima padaryti ir įsigyjant ne tik itin brangias vidutinio nuotolio raketų sistemas.
„Visų pirma svarbūs uostai. Jie turi būti ne tik apginti nuo priešo desantininkų, bet ir atviri nusileisti mūsų sąjungininkams. Na ir žinoma civilinė infrastruktūra – elektra ir panašiai. Vidutinio nuotolio, nedaug kainuojanti sistema būtų ženklus žingsnis į priekį“, – pataria S. Guzevičius.
Panašias sistemas Lietuvos krašto apsaugos sistemas jau įsigijo praėjusiais metais – Krašto apsaugos ministerija (KAM) pasirašė 200 mln. vertės sutartį dėl vidutinio nuotolio raketų sistemos NASAMS įsigijimo. Pirmąjį NASAMS įsigijimo etapą Krašto apsaugos ministerija pradėjo vykdyti 2016 metais, sistema pasiekė Lietuvą 2020 metais, o baigus personalo rengimą sistema į Lietuvos kariuomenę sėkmingai integruota 2022 metais. Planuojama, kad dalis antruoju etapu įsigytos NASAMS sistemos įrangos pasieks Lietuvą 2026 metais.
Atsargos pulkininkas taip pat pasakojo, kaip efektyviai šios sistemos buvo panaudotos Rusijos karo prieš Gruziją metu.
„Turėdami vidutinio ir artimo ilgio artileriją, jie per pirmas dvi dienas sugebėjo numušti 11 rusų lėktuvų, įskaitant strateginį bombonešį“, – pasakojo S. Guzevičius.
S. Guzevičiaus teigimu, oro pajėgos – stiprioji Rusijos pusė. Jis pateikė kelis pavyzdžius, kuomet pergalę Rusijai pavyko pasiekti daugiausiai oro pajėgų pagalba. Vienas iš šių pavyzdžių – pirmasis Čečėnijos nepriklausomybės karas.
„Kai čečėnams dar vadovavo D. Dudajevas, kol nebuvo nueita prie teroristinių išpuolių, dalis sužalotų čečėnų gydėsi Lietuvoje. Jau tada jie pasakodavo, kur yra didžioji Rusijos galia. Tai yra oro atakos. Rusai ilgai negalėjo paimti Grozno miesto ir tada kiliminiu bombardavimu sulygino miestą su žeme, taip viskas pasibaigė“, – perspėjo S. Guzevičius.
Akcentavo ir hibridines grėsmes
S. Guzevičius išskyrė ir hibridinių grėsmių pavojus – tiesa, jis pripažino, jog gali būti sunku numatyti puolimą.
„Nėra labai aiškios formulės, ką kiekvienas turėtų daryti, nes nežinome, kokia bus priešo ataka. Mes galime daryti tik prielaidas, kad vienu ar kitu metu bus ataka. Bet ar tai bus konvencinė ataka, ar hibridinė ataka, kuri galėtų pereiti į kinetines atakas. Mes jau turėjom išpuolį su mėsos daužikliu“, – svarstė S. Guzevičius, kalbėdamas apie rusų opozicioneriaus Leonido Volkovo užpuolimą Vilniuje.
„Kiekvienam atvejui formulės turėti neįmanoma – reikia psichologiškai pasiruošti ir galvoti, ką privalai daryti, kaip pasielgtum vienu ar kitu atveju“, – pridūrė S. Guzevičius.
Atsargos pulkininkas taip pat sukritikavo ir kai kurių baltarusių išpažįstamą litvinizmo ideologiją, kaip potencialiai pavojingą Lietuvos
„Mes dabar matome tokią grėsmę, kaip istorijos savinimasis. Atvyksta kaimynai iš rytų, su pareiškimais, kad kaip minimum pusė Vilniaus priklauso mums. Tai yra nepaprastai pavojingas, per motyvaciją kertantis dalykas. Iš Kremliaus eina banga, istorijos klastojimas, seni Dugino naratyvai, kurie vadinami litvinizmu“, – perspėjo atsargos pulkininkas
Vaidotas Malinionis – politikai turi keisti savo mąstymą
Diskusijoje dalyvavęs atsargos pulkininkas V. Malinionis pastebėjo, kad kol Lietuvos gyventojai nerimauja, dalyje Vakarų ir Pietų Europos nerimo nejaučiama. Anot jo, būtina pastatyti tų šalių gyventojus ant kojų.
„Reikėtų kalbėti plačiau – Rusija kariauja ne vien prieš Lietuvą, bet ir prieš visą NATO aljansą. Vokietijoje, Lisabonoje Portugalijoje nerimo praktiškai nėra. Mūsų tikslas yra, kad ten atsirastų daugiau nerimo, tam, kad mūsų visuomenei būtų ramiau. Žodžiu, reikia pasidalinti nerimu“, – kalbėjo V. Malinionis.
Atsargos pulkininkas taip pat sakė, jog dabartinės Rusijos keliamos grėsmės nėra mažesnės nei anksčiau COVID pandemijos kelta grėsmė, tad ir politikų komunikacija turi būti panaši – esą reikia tiesioginio pokalbio su visuomene.
„Turi atsirasti lyderystė, komunikacija su visuomene. Jeigu atsimenate, 2020 m. buvo pandemija, kažkuriuo momentu, vyriausybė pradėjo nuolatos komunikuoti su visuomene, vėliau prisijungė premjeras. Jie ramino ir informavo visuomenę. Nesakau, kad turėtų būti toks pat formatas, bet kažkas panašaus turi būti. Nerimas visuomenėje auga ir mes negalime laukti, kol jis pasieks kritinį lygį“, – sakė V. Malinionis.
V. Malinionis taip pat teigė, jog Lietuva turi aiškiai pasakyti, kiek laiko liko pasiruošti, iki Rusijos atakos (hibridinės, ar kinetinės).
„Pradedant nuo lyderystės, reikia suprasti, kad mes neturime laiko įsivertinimo. Lenkijos prezidentas Duda šneka, kad turi apie 2-3 metus laiko, Švedijos kariuomenės vadas sako 3 metai, Rumunijos kariuomenės vadas sako, kad bus artimiausiu metu. Mes turime aiškiai pasakyti, kiek galime sau leisti laiko. Tai būtų gera pradžia“, – pataria V. Malinionis.
Kariškio teigimu, ne mažiau svarbu politikams atkreipti dėmesį ir į santykius su sąjungininkais – jis atkreipė dėmesį ir į neseniai prie NATO aljanso prisijungusias Skandinavijos šalis.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į naujus sąjungininkus – Švediją ir Suomiją. Švedija ne be reikalo įstojo į NATO, jie turi tikrai puikių idėjų. Mes turim radikaliai kitokį Baltijos regioną – tai gal ir saugumo koncepcijos reikia kitokios?“, – svarstė kariškis.
Atsargos pulkininkas pasakojo, jog anksčiau danų kariškiai bendradarbiavo su Lietuvos kariuomene, tad ir dabar vertėtų apsvarstyti galimybę paruošti porą batalionų Danijoje.
„Prieš išeinant danams, aš jiems pasiūliau paimti porą rezervistų batalionų ir Danijoje juos paruošti – pradedant nuo individualaus rengimo, iki kolektyvinio. Tai jų net akys sužibėjo. Atgavus nepriklausomybę, danai buvo pirma valstybė, kuri dirbo su Lietuvos kariuomene, atsiuntė savo instruktorius“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Įvardijo silpnąsias Lietuvos kariuomenės vietas
V. Malinionio teigimu, sutarus dėl laiko įsivertinimo, reikėtų išskirti pagrindinius gynybos stiprinimu prioritetus.
„Jei sutartume dėl šito, galėtume eiti prie kito žingsnio – sutarti, kas bus mūsų prioritetai. Visko reikia, ir tankų, ir rezervą organizuoti ir dronų, oro gynybą organizuoti. Reikia suprasti, kad priešas žiūrės ten, kur yra silpna vieta“, – pataria V. Malinionis.
Atsargos pulkininko nuomone, silpniausia Lietuvos kariuomenės vieta – gana nedidelis paruošto rezervo skaičius. V. Malinionio nuomone, rezervo plėtimas yra būtinas, norint laimėti ne tik mūšį, bet ir karą.
„Mes turime asimetrinį silpnumą prieš priešą. Nesame suorganizavę pakankamo rezervo. Turime 130 tūkst. žmonių, kurie yra tarnavę Lietuvos kariuomenėje ir juos galima organizuoti. Tik nedidelė 20-30 tūkst. dalis yra suorganizuota. Tai turėtų būti prioritetas, taip pat ir Šaulių sąjungos įgalinimas“, – kalbėjo V. Malinionis.
„Siekiamybė yra tokia, kad kariuomenė galėtų ne vieną mūšį atlaikyti, o laimėti karą“, – pridūrė V. Malinionis.
