Jūsų pasas saugiai guli namuose, piniginėje turite vienintelį asmens dokumentą ir jį nuolat akylai saugote? Tačiau to nepakanka – nusikaltėliai vistiek gali prisikasti iki jūsų asmens duomenų ir ištuštinti jūsų piniginę arba įklampinti į didelį skolų liūną.
Pavogti asmens duomenis nėra taip sudėtinga ir tam visai nereikia apšvarinti kiekvienos aukos. Nusikaltėliai dažnai nusitaiko į bendroves, kurios kaupia įvairius asmens duomenis, tačiau jų apsauga pernelyg nesirūpina. Lietuvoje verslininkai neoficialiai skundžiasi, kad ypač daug apsaugos spragų yra valstybinėse institucijose, pavyzdžiui, „Sodroje“. Tokias prielaidas sustiprina tai, kad sukčiai neretai žino kokias pajamas gauna žmogus, todėl tiksliai numato kur ir už kokią sumą jie gali panaudoti nugvelbtus duomenis.
Paklausios „prekės“ - asmens tapatybių kortelių arba pasų ir „Sodros“ pažymėjimų kopijos. Pasinaudojus naujausiomis technologijos padirbti dokumentus nėra sudėtinga. Juolab kad greitųjų kreditų, lizingo ar telekomunikacijų bendrovės neskiria ypač daug dėmesio pačių dokumentų patikrinimui – jos visada atidžiai patikrina tik kliento kreditų istoriją.
Su sukčiais susiduria ir didžiosios lizingo bendrovės, ir bankai, tačiau pastarosios stengiasi padaryti viską, kad tokie atvejai neiškiltų į viešumą, nes tai gerokai kenkia jų reputacijai ir iškelia daug nereikalingų klausimų.
Sunkmečiu asmens duomenų apsaugos problema darosi vis opesnė. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija pernai gavo 201 skundą iš privačių asmenų, išnagrinėjo 166. Užpernai tokių skundų buvo gauta 153, o 2007-aisiais – 154. Be to, inspekcija pernai atliko ir daugiau prevencinių patikrinimų.
Tačiau tiesioginės asmens duomenų vagystės tėra tik viena medalio pusė. Nusikaltėliai daug didesnes galimybes patuštinti kišenes turi elektroninėje erdvėje. Net ir pavogtas elektroninio pašto slaptažodis gali jiems padėti apšvarinti jūsų draugus. Praėjusią savaitę Lietuvoje nuskambėjo istorija, kai sukčiai, neteisėtai prisijungę prie elektroninio pašto sistemų, išsiuntinėjo adresų knygelėje buvusiems žmonėms prašymus paskolinti pinigų. Kai kas užkibo.
Tokios istorijos mažina vartotojų pasitikėjimą piniginėmis operacijomis internete. Vienos didžiausių virtualių parduotuvių Lietuvoje pigu.lt direktorius Dainius Liulys sako, kad lietuviai dar labai atsargiai perka prekes „nepačiupinėję“, nors internetu naudojasi jau pusė šalies gyventojų.
Anot D.Liulio, pirkti internetu yra taip pat saugu kaip ir tradicinėje parduotuvėje, reikia tik patikrinti pardavėją tame pačiame internete ir atidžiai patyrinėti interneto puslapį, iš kurio perkate. Jis teigia, kad atsargiems pirkėjams reikia atkreipti dėmesį, ar puslapyje yra įdiegti SSL sertifikatai (dažniausia ieškoti ženkliuko su užrašu "VeriSign" ar "Comodo"), bei viešai prieinamoje Duomenų apsaugos inspekcijos bazėje patikrinti, ar įmonė yra asmens duomenų valdytojas. Jeigu įmonė turi tokį statusą, vadinasi, ji teisingai vykdo vartotojo duomenų apsaugą ir naudoja duomenis tik pagal paskirtį.
Asmeninių duomenų arba tapatybės vagystės grėsmė mažina pasitikėjimą internetiniu verslu, sandorių skaičių ir sykiu lėtina interneto ekonomiką. Prieš penkerius metus pusė amerikiečių taip pat teigė, kad dėl baimės prarasti savo pinigus nepirko internete. Vėliau šis procentas ėmė mažėti. Teigiama, kad ir Lietuvoje pamažu ims ryškėti panaši tendencija ir vis daugiau žmonių atsikratys baimės pirkti elektroninėje erdvėje.
Pinigukarta.lt šiandien domėsis, kaip apsaugoti savo asmeninius duomenis ir ką daryti jeigu tapote sukčių auka. Domėsimės, kas sprendžia tokias problemas Lietuvoje ir ar efektyviai vykdoma asmens duomenų vagysčių prevencija. Klausime patarimų, kaip išvengti spąstų elektroninėje erdvėje.
