Praėjęs ketvirtadienis, spalio 20-oji, buvo neeilinė Lietuvos ugniagesiams. Tą dieną šalyje kilo net 25 gaisrai, pasiglemžę 3 žmonių gyvybes. Nors žuvusiųjų liepsnose šiais metais mažėja, tačiau paspaudus šaltukui užsiplieskė ne vienas netvarkingos krosnies ar dūmtraukio namas. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad žiemos sezonui savo būstą reikia ruošti itin atsakingai.
Itin svarbi krosnies priežiūra
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, ugniagesiai šiais metais iki spalio 24 d. (šio pirmadienio) vyko gesinti 11 tūkst. 613 gaisrų. Tai 108 gaisrais mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) duomenimis, ankstų spalio 20–osios rytmetį Kretingos rajone, Traidžių kaime, užsiliepsnojo gyvenamasis namas. Atskubėjus ugniagesiams, pastatas jau degė atvira liepsna. Gaisro metu išdegė pastato vidus, o jame rastas stipriai apdegęs 35–erių metų vyro kūnas.
Tą patį rytmetį gaisras kilo Šilalės rajone, Upynos miestelyje, Dariaus ir Girėno gatvėje stovinčiame gyvenamajame name. Per gaisrą išdegė kambarys, o jame buvo rastas apdegęs namo savininko kūnas. Manoma, jog gaisras įsiplieskė dėl neatsargaus rūkymo.
Kitoje Lietuvos dalyje – Šalčininkų rajone, Gimžių I kaime sudegė gyvenamasis namas, o gaisravietėje buvo rastas liepsnose žuvęs 56-erių metų vyras.
Pasak Kauno APGV Kėdainių PGT ugniagesių, pagrindinės šių nelaimių priežastys yra neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi, neatsakingas rūkymas arba šildymo prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai. „Svarbiausia yra kruopščiai suremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, namuose įsirengti dūmų signalizatorius“, – sakė Šėtos (Kėdainių raj.) ugniagesių komandoje dirbantis Vytas, labiausiai akcentavęs krosnies priežiūrą.
Suvalkijoje – daugiausiai gaisrų
PGT pranešime skelbiama, kad šį savaitgalį Lietuvoje kilo dar 113 gaisrų, kuriuose 1 žmogus žuvo ir 3 buvo traumuoti. Ugniagesiai dar atliko 38 kitus gelbėjimo darbus ir išgelbėjo juose 4 šalies gyventojus. Savaitgalį ugnis taip pat nuniokojo 10 gyvenamųjų namų.
Du namai šeštadienio vakarą buvo padegti tyčia. Mažeikių rajono Šerkšnėnų kaime ir Panevėžio rajono Akmenių kaime per sukeltus gaisrus apdegė namų sienos, tačiau ugnis buvo laiku pastebėta ir greitai užgesinta.
Pasak PAGD visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vedėjos Vidos Šmigelskienės, daugiausiai gaisrų šiais metais užfiksuota miškingumu nepasižyminčiame Marijampolės krašte, o labiausiai jų, palyginti su pernai, padaugėjo Joniškio rajone.
„Iki pirmadienio vakaro Marijampolės savivaldybėje kilo 188 gaisrai (pernai139) – 35,2 proc. daugiau nei pernai, Varėnos rajono sav. fiksuoti 159 gaisrai (120) – 32,5 proc. daugiau, Pasvalio raj. 129 (106) – 21,7 proc., Zarasų raj. 118 (91) – 29 proc., o Joniškio rajone atrodytų skaičiai nedideli – 88 (61), tačiau tai sudaro net 44,2 proc. daugiau gaisrų nei praėjusiais metais“, – turtą ir žmonių gyvybes naikinančių liepsnų statistiką komentavo V. Šmigelskienė.
Sudegė per šimtą žmonių
PAGD atstovė spaudai pristatė ir tas savivaldybes, kuriose gaisrų šiais metais sumažėjo. Rekordininkė yra Šilutės rajono savivaldybė, kurioje šiais metais miškai, žolė ir pastatai liepsnojo net 36,4 proc. mažiau nei pernai – 143 (pernai 225) gaisrai. Nuo gaisrų šiais metais mažiau kentėjo ir uostamiesčio rajonas – 158 (217) arba 27,1 proc. mažiau nei praėjusias metais.
Ir taip mažas gaisrų skaičius Lazdijų rajone šiais metais dar labiau sumažėjo: nuo 96 pernai iki 67 šiais metais – 30,2 proc. Miškingą Širvintų rajoną taip pat rečiau lydėjo gaisrų liepsnos – 64 (pernai 84) – 20,2 proc. mažiau nei praėjusiais metais.
Tačiau V. Šmigelskienė atkreipė dėmesį į tai, kad nelaimingi įvykiai su ugnimi yra sunkiai spėjami ir prognozuojami, tad savivaldybės, fiksuojančios mažą gaisrų skaičių, po kelių mėnesių gali atsidurti ir prie daugiausiai liepsnojančių Lietuvos kraštų.
Žuvusiųjų skaičius galėjo būti kur kas didesnis, jeigu ne laiku atskubėję ugniagesiai. Pasak PGT pranešimo, gaisrų metu jie išgelbėjo 172 šalies piliečius, tarp jų 13 vaikų. Šiemet gaisruose jau žuvo 113, traumuota dar 190 žmonių. Nors, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet žuvo 70 žmonių mažiau, tačiau atšalus orams, aukų, deja, daugėja.
Daugiau kaip pusė visų žuvusiųjų liepsnose – miestelių ir kaimų gyventojai. Ugniagesiai nerimastingai stebi prasidėjusį intensyvaus šildymo sezoną. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu.
Vismantas Žuklevičius
