Tuo metu, kai Senamiesčio teatras jau seniai pamiršęs Vilniaus mieste garsiai nuskambėjusią gatvės akciją “Menininkai prieš valdžios ir visuomenės sumaterialėjimą” toliau vaidina savo spektaklius, važiuoja į festivalius, repetuoja naujus vaidinimus, Vaidas Jauniškis, mėnesį miegojęs ar mėnesį virškinęs, staiga prabudo (http://www.omni.lt/?rask$9359_16017$z_124358).
Prabudo (o gal kieno nors buvo pabudintas) ir... užsipuolė akciją bei ją atlikusį teatrą lyg Brisius (toks Jono Biliūno apsakymo herojus), prisiminęs savo jaunystės dienas, nekaltą praeivį. Kam tai buvo skirta?
Akcijas Senamiesčio teatras rengdavo ir anksčiau, ir anksčiau jas rodydavo televizijos, apie jas rašydavo laikraščiai, vienu žodžiu, teatro akcijos turėdavo atgarsį (kurio, anot Vaido Jauniškio, nebuvo nusipelniusios). Bet kultūros “metras” anksčiau straipsnių nerašė, nes nebuvo tikslo (nuo Vaido Jauniškio žodžio “betikslis”). Tikslas atsirado dabar, baigiantis metams ir artėjant naujo biudžeto svarstymui. “Metrui” Vilniaus miesto savivaldybės Senamiesčio teatrui skiriama dotacija nė sapne nesisapnavo, sapnuojasi kitems (ir žmonės kalba kam). Tas kažkas ir užsakė: “Parašyk, girdi, reikia formuoti blogą nuomonę apie tą teatrą, skoloj neliksim”. Na ir pasiraitojo žmogus rankoves. Nesvarbu, kad šio teatro vos vieną vaidinimą iš didelės malonės buvo aplankęs, nesvarbu, kad niekada nesidomėjo (nes nebuvo tikslo), ką teatras veikia, kur keliauja, kokius prizus laimi, nesvarbu, nes “viskas, ką teatras daro, yra šlamštas”. Labai kultūringa, turbūt nutaikyta sukelti šoką ir pasipiktinimo riksmą Vilniaus miesto savivaldybės koridoriuose, kultūros “metro” išvada.
Netiesa, kad Senamiesčio teatras nedalyvauja Sostinės dienose. Kiekvienais metais Sostinės dienų karnavalui teatras surengia naują vaidinimą. Taip buvo ir šiais metais.
Netiesa, kad teatro spektaklių nelanko. Lanko, apie juos rašo kiti kultūros metrai, nesako “šlamštas”, normaliai vertina. Gal jie ne tokie kultūringi?
Netiesa, kad teatras nedalyvauja teatro festivaliuose. Dalyvauja kone visuose mūsų šalyje vykstančiuose. Išvyksta ir į užsienį (šią vasarą su dideliu pasisekimu režisieriaus Algio Mikučio spektaklis “Žaliojo Žąsinėlio teatras” ir teatro gatvės akcijos dalyvavo tarptautiniame festivalyje “Malta 2003” Poznanėje (Lenkija)). Teatrą žino, jį kviečia, mėgsta. Teatras laimi prizus. Tame pačiame “Omni Laiko” kultūros puslapyje, kuriame apdergtas Senamiesčio teatras, pristatomas Jonavoje vyksiantis “Žaidžiančio žmogaus” festivalis. Šio festivalio atidaryme - Vilniaus senamiesčio teatro “Saulės laidos ceremonija”.
Netiesa, kad teatras nedirba miestui. Per metus įvyksta apie 25-ios gatvės akcijos-žaidimai Vilniaus mieste ir teatrui visai nesvarbu, kad jos nepatinka Vaidui Jauniškiui, jos patinka Jonui Ivanauskui, Petrui Bubauskui, Marytei Petrikytei ir daugeliui kitų vilniečių bei Vilniaus svečių. Juk nė vienas kitas teatras į gatvę neina, visi užsidarę savo narveliuose, tai kodėl norima uždaryti ir šį? Juolab kad šis jau pradėjo rengti 2004 metais įvyksiantį tarptautinį gatvės teatrų festivalį.
Teatras dirba. Be abejo, ne viskas pavyksta, tada išgyvena, dirba toliau, kol pavyksta, tada džiaugiasi.
Bet visa tai straipsnio “Betikslės akcijos” autoriui nė motais. Jį labiausiai suerzino televizijos dėmesys Senamiesčio teatrui. Tik nelabai straipsnyje aiškiai pasakyta, kas čia dėl to kaltas: ar teatras, ar televizija, ar Rūta Vanagaitė, kuri taip pat buvo neteisingai apkaltinta, nes teatras jos tikrai už jokius pinigus nesamdė. Jo paprašė parašyti “mėšlas”, jis ir rašo. Rašo, o pats įsivaizduoja esąs šv. Jurgis, galabijantis slibiną (ne veltui pats užsimena apie savo polinkį į paranojines teorijas). Rašo, koneveikia, stato žirgą piestu, smaigsto slibiną ietimi ir reikalauja kraujo. Kas tai ? Literatūrinis etiudas, savo asmens apoteozė ar nenusisekusio gyvenimo aidas ? Niekas nežino. Niekas nesužinos. Nes niekas neprisipažins. Toks gyvenimas. Anot Jauniškio, kaip vienas anglas sakė: “Žmogus žmogui vilkas”.
Su gilia pagarba ir šviesaus rytojaus viltimi - Senamiesčio teatro vadovas Valdas Pranulis
