Vyriausybė tikriausiai nepritars siūlymui plėsti nusikaltimų ratą, už kuriuos atsakytų 14-16 metų jaunuoliai, teigia teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje už visus nusikaltimus taikoma asmenims nuo 16 metų. Nuo 14 metų jaunuoliai atsako tik už pačius sunkiausius nusikaltimus, tokius kaip nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vagystė, plėšimas ar turto prievartavimas.
Seimas yra paprašęs Vyriausybės pateikti išvadas, ar būtų tikslinga plėsti šių nusikaltimų ratą. Pasak R.Šimašiaus, ekspertai sutaria, kad atsakomybės griežtinimas nepadėtų spręsti nepilnamečių nusikalstamumo problemų.
„Buvo iš prokuratūros pamąstymų, kad galbūt kai kada tai padėtų nubausti. Bet tai jokiu būdu nespręstų problemos. Akivaizdu, kad amžiaus mažinimas nėra išeitis (...). Nematau, kas galėtų teikti kitą nuomonę. Esu beveik įsitikinęs, kad būtent tokia pozicija ir bus priimta“, - pirmadienį žurnalistams sakė R. Šimašius po apskritojo stalo diskusijos dėl nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos tobulinimo.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad nepilnamečių nusikalstamumą labiausiai skatina žiniasklaida, skurdas, problemos šeimoje ir mokykloje bei nepakankamas vaikų užimtumas.
„Yra nepakankamas užimtumas. Šių metų vasaros poilsiui yra numatyta perpus mažiau lėšų nei pernai metais“, - žurnalistams sakė R. Šalaševičiūtė.
Statistika rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje lyginant su ankstesniais devyneriais metais išaugo 5,6 proc., bet R.Šimašius teigia, kad tai dar nerodo drastiško nusikaltimų augimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad sunkiausių nepilnamečių padaromų nusikaltimų skaičius sumažėjo.
Ministro teigimu, Lietuvos nepilnamečiai pagal nusikalstamumą nedaug skiriasi nuo Europos vidurkio. Labiausiai nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje augo 1988-1994 metais.
