„Paprastai alergizacijos procesas prasideda nuo kūdikystės. Jeigu vaikas yra alergiškas maistui, nuo metų-dvejų alergija maistui mažėja ir atsiranda alergija aplinkai – namų dulkių erkėms, o dar vėliau – penkerių, septynerių, dvylikos metų, pradeda alergizuoti žiedadulkėms. Jeigu suaugęs pradeda skųstis, kad kosti, dūsta nuo namų dulkių erkių, vystosi bronchų astma ar alerginė sloga, o jis vaikystėje turėjo atopinį dermatitą, tai galima įtarti alergiją, nes yra polinkis alergizuotis.
Visgi alerginės ligos gali atsirasti ir vyresniame amžiuje. Jeigu būna tas sezoniškumas, būna kosuliai, slogos, o kitų peršalimo simptomų nėra, o tai vyksta, pavyzdžiui, kai žmogus atvyksta į seną namą – ima kosėti, dūsti – tada galima įtarti alerginę ligą“, -kalbėjo A. Astrauskaitė.
Pseudoalergija
Kaip gi atskirti alergiją nuo kitų sveikatos sutrikimų? Specialistė sako, kad, pavyzdžiui, jeigu jus beria, tai dar nereiškia, kad jums yra alergija.
„ Atopinis dermatitas, ūmi dilgėlinė ar alerginis kontaktinis dermatitas paprastai lydimas niežėjimo. Niežėjimas būna nuo neintesyvaus, nevarginančio iki itin intensyvaus, kada žmogaus gyvenimo kokybė taip nukenčia, kad jis mėnesių mėnesius negali miegoti, save drasko iki žaizdų. Tuomet skausmas permuša niežėjimą, nes kuo daugiau žmogus kasosi, tuo daugiau jam niežti – toks yra mechanizmas. Jeigu bėrimai yra su niežėjimu, reiktų pagalvoti, ar tai nėra alerginės kilmės bėrimas.
Kita vertus, mes galime prisivalgyti maisto su pseudoalergenais, kurie tiesiogiai gali provokuoti bėrimą, ir mus išbers. Pseudoalergenai yra visi citrusiniai vaisiai, raudonos uogos. Pavyzdžiui, kai prasideda braškių sezonas, jeigu žmogus labai gausiai jas valgo, jį gali išberti. Tai nėra alergija braškėms – tai yra pseudoalerginė reakcija į didesnį produkto kiekį.
Tikroji alergija, jeigu žmogus, pavyzdžiui, yra alergiškas riešutui ar žuviai, net užtenka to maisto kvapo, kad žmogus pradėtų kosėti, jį imtų berti, o suvalgius nedidelį kiekį net gali įvykti generalizuota, gyvybei pavojinga anafilaksinė reakcija“, – pasakoja A. Astrauskaitė.
Tad specialistė pažymi, kad tikroji maisto alergija nepriklauso nuo maisto kiekio, o naujo, perdirbto maisto, sulčių, saldumynų, egzotinių vaisių didesni kiekiai gali suveikti kaip pseudoalergenas.
