Orgazmą sukelia sudėtingas neurologinių veiksnių rinkinys, todėl mažai tikėtina, kad jo atsiradimas tėra atsitiktinumas. Tokio reiškinio atsiradimą dažniausiai lemia stiprus natūralios atrankos spaudimas, todėl orgazmą patiriantys individai yra linkę susilaukti sveikesnių atžalų. Tačiau yra žinoma, kad norint pastoti, priešingai nei vyrų, moters orgazmas nėra būtinas.
Atrodo logiška, kad jeigu patelė patiria orgazmą, tai skatina jas dažniau mylėtis ir taip susilaukti daugiau palikuonių. Tačiau kai gimdymas homo sapiens rūšiai tapo pavojingas ir skausmingas (dėl vaikščiojimo išsitiesus susiaurėjo klubai ir padidėjo galvos), prireikė papildomos paskatos lytiškai santykiauti. Bet dr. Mihaelą Pavlicev iš Sinsinačio universiteto domina gilesnė orgazmo kilmė. Juk natūraliai atrankai reikia kažkokio pagrindo, tam tikro protoorgazmo.
Kai kurios gyvūnų rūšys savo ovuliaciją pradeda poravimosi metu ir taip padidina reprodukcinį efektyvumą. Juk kam švaistyti savo biologines pastangas kiaušinėliui išskirti, jeigu nėra partnerio, kuris jį apvaisintų? Vieni tokį mechanizmą turinčių gyvūnų yra triušiai, o jų gebėjimas greitai daugintis tinkamomis sąlygomis yra paprasčiausiai legendinis.
Žurnale „PNAS“ M. Pavlicev rašo, kad ji triušiams skyrė fluoksetino – selektyvaus serotonino reabsorbcijos inhibitoriaus, kuris, kaip žinoma, trukdo žmonėms patirti orgazmą.
M. Pavlicev tirtoms triušių patelėms, kurioms buvo skirtas fluoksetinas, po poravimosi ovuliacija įvykdavo 30 proc. rečiau, palyginus su kontroline grupe. Tolimesni testai parodė, kad vaistas veikė centrinę nervų sistemą, o ne tiesiogiai kiaušides. Kartu šie du pastebėjimai verčia manyti, kad moterų orgazmą skatina seksas, o triušių – ovuliacija. Kadangi šie procesai įvyksta per panašius endrokrininius takus, padidėja tikimybė, kad jie abu turi bendrą kilmę.
Ankstesniame tyrime (susilaukusiame nemalonaus garsenybių dėmesio), M. Pavlicev ir jos kolegos žinduolių šeimos medyje pažymėjo rūšis, kurių ovuliaciją skatina poravimasis. Mokslininkai nusprendė, kad būtent taip ovuliaciją skatindavo pirmieji placentiniai žinduoliai, taigi šis mechanizmas yra giliai užkoduotas žmogaus genetikoje. Nors daugumos žmonėms giminingų rūšių patelės nepatiria orgazmo, biologiniai ovuliacijos stimuliavimo procesai išliko, ir yra pasiruošę būti vėl naudojami malonumui.
Tyrimas neatsako į daug klausimų, pavyzdžiui, kodėl kai kurios moterys orgazmą patiria dažniau, o kitos – rečiau, ir kodėl daugumai moterų jį sukelia ne būtent tas lytinis aktas, kurio metu yra apvaisinamas kiaušinėlis. Tačiau atlikti bandymai skatina domėjimąsi abiem šiais klausimais.
