Šeimose gali kilti ginčų, jeigu šeimos narių požiūriai į skiepus išsiskiria. Iki 16-os metų sprendimą dėl vaiko skiepijimo priima tėvai, o nuo 16-os jaunuoliai gali patys nuspręsti ir vakcinuotis savarankiškai.
Tačiau advokatas, Sveikatos teisės instituto (STI) atstovas laikėsi priešingos nuomonės – nurodė, kad tėvai privalo žinoti apie vaikui atliekamas medicinines procedūras. Visi šie klausimai aptarti „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Vakcina padėtų išvengti vaikų mirčių
Gydytojas onkoimunologas Marius Strioga tvirtino, kad vaikų skiepijimo klausimas nėra vienareikšmis. Juo labiau, kad COVID-19 vaikų neaplenkia ir neretai sukelia skausmingų padarinių jų sveikatai.
Iki šiol Lietuvoje vaikų mirčių nuo COVID-19 nepasitaikė. Tačiau JAV, kaip minėjo M. Strioga, nuo šios ligos mirė daugiau nei 700 vaikų, kai nuo gripo ten kasmet miršta nuo 37 iki 200 vaikų.
„Dažniausiai vaikai perserga gana lengva ligos eiga, bet sudėtingesnių atvejų, kurie reikalautų gydymo ligoninėje, jų tikrai gali pasitaikyti ir pasitaiko. <...> COVID-19 yra liga, kurios sunkių padarinių galima išvengti vakcinacijos būdu. Jeigu tuo yra nepasinaudojama ir per sezoną turime kelis šimtus aukų vaikų, tai patys įvertinkime, kokia yra riba, kai mes sakome: ai, šitiek toleruojame, o jau nuo tos ribos skiepijame. Reikia visuomenei apsispręsti, ar tai bus moralu, ar tai bus etiška“, – akcentavo gydytojas.
Taip pat M. Strioga nurodė, kad vaikus svarbu skiepyti, norint užkirsti kelią tolimesnėms viruso mutacijoms.
„Jeigu visi suaugę būtų imunizuoti, ar persirgę, ar vakcinuoti ir turėtų imuninį atsaką, – virusas ieškotų nišos, kur jam tarpti, plisti. Ir jeigu didžiausia grupė, populiacija bus vaikai, savaime aišku, virusas persimes į vaikus.
Vaikai persirgs – vieni sunkiau, kiti lengviau. Bet beplisdamas tokio imunologinio spaudimo, kai virusas turi jau nišą, kur gali plisti, tada jo plitimas labai ribotas. Vaikai sudaro apie 10–20 proc. populiacijos. Tada yra spaudimas virusui kisti, išvešėti, atsirasti tokiems jo variantams, kuris galėtų įgyti atsparumą jau esamam imuniniam atsakui“, – kalbėjo M. Strioga.
Palikus nepaskiepytą vaikų grupę, kuri yra labai glaudžiai kontaktuojanti, mobili, aktyvi, išlieka neišvengiama rizika, kad virusas ten persimes. O „įsisukęs“ tarp vaikų, jis gali kisti – taip susidarys naujos atmainos, svarstė gydytojas.
Ar pasiskiepijusiems vaikams gresia akistata su miokarditu?
Yra pasklidusi nuomonė, kad vakcina vaikams gali didinti miokardito riziką. Santaros klinikų, vaikų skyriaus kardiologė dr. Odeta Kinčinienė šį mitą paneigė, remdamasi tyrimais.
Ji nurodė, kad bendras miokarditų dažnis tarp vaikų, neturinčių jokių sąsajų su Sars-Cov-2 virusu, yra netgi šiek tiek didesnis nei tarp tų, kurie pasiskiepijo. Tačiau miokardito tikimybė išauga 30 kartų, jei vaikai perserga lengva COVID-19 forma ir turi dauginio uždegimo sindromą.
Gydytoja paaiškino, kad miokarditas yra širdies raumens ląstelių uždegimas. „Jis pasireiškia didesne ar mažesne pažaida, tai gali būti grupelė ląstelių pažeista, ar didesnis plotas. Pagrindiniai pasireiškimai yra du: širdies arba krūtinės ploto skausmas, vaikai gali skųsti ritmo sutrikimais, tai yra juntamais perplakimais širdies“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
„Miokarditų atvejai gali būti siejami su daugeliu vakcinų. Šiuo atveju, ši vakcina nėra jokia išimtis ir jokia dažnesnė. <...> Miokarditas gali būti, sukeltas tiesiogiai paties viruso, po to praėjus virusinei infekcijai, imuninei reakcijai atsiradus, arba jau šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, vakcinos. “, – teigė ji.
Vidutinis, su vakcina nesusijęs vaikų mirtingumas nuo virusinio miokardito siekia apie 5 proc. populiacijos. Tuo tarpu mirčių, siejamų su vakcinacija ir miokarditu, šiuo metu nefiksuojama, teigė vaikų kardiologė.
Susirgę virusiniu miokarditu, visiškai pasveiksta apie 50 proc. vaikų, apie 30 proc. turi nuolatinių simptomų, o likusieji turi latentinių simptomų ir turi būti nuolat tikrinami.
Kviečia šeimas remtis racionaliais argumentais
Kai Lietuvoje prasidės vaikų nuo 5-erių metų skiepijimas, ne vienoje šeimoje gali kilti dilema: rinktis vakciną, ar ne. Onkoimunologas M. Strioga įsitikinęs, kad kilus ginčams dėl vaikų skiepijimo, tėvams reikėtų vadovautis sveiku protu ir racionaliais argumentais.
„Svarbu, kad argumentai būtų pagrįsti racionaliais faktais remiantis. Ne tokiais: kažkur girdėjau, kad vėžį sukels, čipą įves. Visas nuomones galima išklausyti, bet, <...> sunku suvokti, kodėl kitais klausimais mes specialistų, tiek tarptautinio, tiek nacionalinio lygio, nuomonių klausome ir vykdome, ką rekomenduoja įvairių ligų profilaktikoje, diagnostikoje, gydyme. O štai staiga, esant šiai pandemijai, visuomenėje staiga nuspręsta: nekreipkime dėmesio“, – svarstė M. Strioga.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos direktorė Ilma Skuodienė nurodė, kad kol kas nė viena šeima nesikreipė pagalbos į tarnybą, kad padėtų susitarti dėl skiepų.
„Vaikai nuo 16 metų, jau jaunuoliai arba paaugliai, gali patys priimti sprendimą, skiepytis, ar ne. Tikrai žinome, kad jaunuoliai patys priėmę sprendimą yra nuvykę į skiepijimo punktą. Esame gavę kelių tėvelių užklausų: mano sūnus ar dukra pasiskiepijo. Kaip man tai vertinti? Teisės aktų nustatyta tvarka nuo 16 metų vaikai gali priimti savo sprendimą dėl skiepijimosi arba ne. Bet iki 16-os metų yra tėvelių atsakomybė priimti sprendimą. Mes visą laiką sakome, kad svarbu pasitarti su vaiku, padiskutuoti“, – sakė ji.
Jeigu visgi taip nutiktų, kad vaikas ateitų į tarnybos poskyrį ir prašytų pagalbos susitarti su tėvais dėl vakcinos nuo COVID-19, tarnybos specialistai atitinkamai reaguotų.
„Mes pravestume pokalbį, galbūt padėtume susitarti, galbūt dar kokias nors matytume situacijas, kaip pagelbėti. Bet yra tik pokalbis ir pagalba susitariant. <...> Tai yra tėvelių atsakomybė kartu visiems šeimoje, su savo vaikais priimti sprendimą. Kaip žinia, skiepas nėra privalomas, tėveliai su vaikais gali pasirinkti, skiepytis ar ne, atsižvelgiant į geriausius savo vaikų interesus“, – kalbėjo I. Skuodienė.
STI atstovas: tėvų žodis dėl skiepų – lemiamas
O štai advokatą, Sveikatos teisės instituto atstovą, Justą Sakavičių Vaiko teisių tarnybos požiūris į vaikų skiepus kiek stebino.
„Keistas yra apskritai institucijos padidintas dėmesys šitai temai. Sunku įsivaizduoti kitą atvejį, kada Vaiko teisių apsaugos tarnyba bandytų padėti išspręsti šeimyninį klausimą vaiko ir tėvo dėl medicinos paslaugų teikimo. Man keista tokia pozicija, bet čia turbūt atliepiama bendrai į visą situaciją Lietuvoje ir pasaulyje. Sutikite su tuo, kad ne kiekvieną ginčą tarp vaiko ir tėvo sprendžia institucija“, – kalbėjo jis.
Su teiginiu, kad vaikas nuo 16 metų gali savarankiškai pasiskiepyti, advokatas ne visai sutiko. Jis laikėsi nuomonės, kad tėvų dalyvavimas vaiko skiepijimo procese – itin svarbus.
„Čia nėra viskas taip vienareikšmiška. Yra teisės aktų, kad skiepijimas vaikų (nedetalizuojamas jų amžius), vyksta tik su tėvų sutikimu. <...> Yra įvairių teisės aktų dėl skiepijimo tvarkos – juk ten pasirašo tėvai, atsako į klausimus apie vaiko sveikatos būklę. Kodėl čia turėtų būti išimtis? Ar vaikas, atėjęs skiepytis nuo 16 metų, visą žinos savo ligos istoriją, atsakys į klausimus apie alergijas?“, – dėstė mintis J. Sakavičius.
Jis davė pavyzdį, kad nepilnamečiai, pasiskiepiję be tėvų žinios, gali šią informaciją nuo tėvų nuslėpti. Jeigu vaikams po vakcinos pasireikštų šalutinis poveikis, tuomet tėvai nežinotų, kaip elgtis ir kur kreiptis, teigė advokatas.
„Tėvai turi būti informuojami, nepaisant vaikų amžiaus. Ir pagal civilinį kodeksą, ir pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymą, turi tėvai rūpintis vaikų sveikata, o vaikas apibrėžiamas iki 18 metų“, – nurodė jis.
Į advokato pasisakymus sureagavo I. Skuodienė. „Mūsų tikslas nėra įeiti į šeimą ir pakelti klausimą, [lemti – tv3.lt] vienokį ar kitokį sprendimą. Tiesiog padėti susitarti. Sprendimą dėl skiepo, šiuo atveju, nuo kovido, priima tėveliai, įstatyminiai atstovai. <...>Mūsų teisinis reguliavimas yra, kad vaikai nuo 16 metų gali priimti sprendimą. Gera žinia, kad kai kurie vaikai patys priima. Ar jie tariasi, su savo tėveliais, ar ne – tikiuosi, kad visi, kurie atvyko į skiepijimo punktą, prieš tai pasikalbėjo, susitarė“, – atsakė ji.
Gruodį – skiepai vaikams
Naujienų portalas tv3.lt primena, EVA rekomendavus nuo koronaviruso skiepyti 5–11 metų vaikus, gruodį šios amžiaus grupės vakcinacija prasidės ir Lietuvoje.
Specialiai šios amžiaus grupės vaikams skirtos mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) vakcinos Lietuvą turėtų pasiekti gruodžio antroje pusėje, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.
Naujoji vakcina jaunesniems vaikams turės 10 mikrogramų COVID-19 mRNR (veikliosios medžiagos), vaikui bus suleidžiama 0,2 ml tūrio vakcinos dozė. 12 metų ir vyresniems gyventojams skirtose „Comirnaty“ vakcinose yra 30 mikrogramų COVID-19 mRNR, o vienos dozės tūris sudaro 0,3 ml. EVA praėjusią savaitę patvirtino, kad 5-11 metų vaikams skirtos „Comirnaty“ vakcinos yra saugios ir efektyviai apsaugo vaikus nuo COVID-19 ligos.
Jos bus suleidžiamos į žasto raumenį, tarp pirmos ir antros dozės bus daroma trijų savaičių pertrauka. „BioNTech ir Pfizer“ informavo, kad vakcinos, skirtos 5-11 metų vaikams, gruodžio antroje pusėje turėtų pasiekti visas ES šalis.
Pirmąją Lietuvai skirtą siuntą sudarys 78 tūkst. vakcinos dozių.
Visą Žinių radijo laidą galite stebėti čia:
