Vienas iš svarbiausių darbų yra surinkti sunokusias įvairias kriaušes, slyvas ar obuolius. Skinti reikia ne tik sveikus vaisius, tačiau būtina nuo medžio nurinkti ir ligotus vaisius, nes kitu atveju gali plisti ligų sukėlėjai.
„Nereikia užsivėlinti su vaisių skynimu, dauguma mano, kad kuo vėliau surinks nuo medžių vaisius, tuo jų kokybė bus geresnė, tačiau negalima pamiršti ir to, kad pats vaismedis turi savyje sukaupti maisto medžiagų ir taip pasiruošti žiemai, todėl laukti ilgai nereikėtų“, – įspėja Laima Žilienė.
Nuo vaismedžių nurinkę derlių, turime pasirūpinti pačiais medžiais. Labai svarbu laiku nugenėti slyvas, išpjaustyti nusilpusias šakas bei nugnybti augančių obelų bei kriaušių ūglius. Agronomė teigia, kad dirvą aplink medelius būtina sukasti, išpurenti, išravėti piktžoles bei primena, kad tai padaryti reikia iki šalnų.
Išpurenti dirvą būtina, nes taip mažiau veisiasi piktžolės, taip pat augalų šaknys yra geriau aprūpinamos deguonimi ir todėl geriau įsisavina maisto medžiagas.
Taip pat reikia sugrėbti nukritusius vaismedžių lapus, kad šie nenustelbtų augalų ir dėl to, kad neįsiveistų grybai, nes jie gali užkrėsti dirvą ir taip pakenkti būsimam derliui.
„Nugrėbti lapai puikiai tinka į kompostą, kuris vėliau bus augalų maitinimosi šaltinis. Medžių lapų sudėtyje yra labai daug augalams naudingų mineralų“, – aiškina moteris.
Kompostas – juodasis auksas
Jei jūsų darže dar nėra komposto dėžės, Laima Žilienė ragina ją pasidaryti.
„Kompostas sodininkų dar kitaip yra vadinamas juoduoju auksu. Tai yra natūrali trąša, kuri užtikrina, kad dirva gautų visas maistines medžiagas. Taip pat šios trąšos neįmanoma padauginti, priešingai nei cheminių trąšų. Kompostas gerina dirvos struktūrą ir saugo augalus nuo ligų“, – apie komposto naudą pasakoja L. Žilienė.
Jei norite pasigaminti komposto, agronomė pateikia keletą pagrindinių taisyklių, kaip tai padaryti: reikia išssirinkti sausą vietą, tokią, kurioje nedaug saulės šviesos ir paruošti užtvarą iš lentų ar metalo. Dugne reikia pakloti medžio žievės, nedidelių šakelių, nes jos lėčiau pūva. Taip pat reikėtų atsisakyti gilių duobių, nes jose kaupiasi vanduo ir taip žūsta naudingos puvimo bakterijos.
Dirvos tręšimas
Kitas svarbus dalykas, kurį kiekvienas daržininkas turėtų padaryti ne tik pavasarį, tačiau ir rudenį yra dirvos tręšimas. Dirvožemis, kuriame trūksta maistingų medžiagų kiekvienais metais duoda vis mažiau derliaus, todėl jį reikia aprūpinti trąšomis. Dirvą tręšti galima pelenais, kalkėmis, mėšlu ar kompostu.
Laima Žilienė teigia, kad jei sulaukiate skurdaus derliaus, vadinasi reikia atkreipti dėmesį į dirvos pH balansą. Prastas derlius rodo, kad rūgštingumas dirvoje yra padidėjęs. Kalkės yra veiksmingas būdas tręšti dirvą, jei dirvožemis yra per rūgštus. Taip pat gali būti naudojamas ir jodas. Jei jodo trūksta dirvoje, jo trūksta ir pačiuose augaluose.
Augalų apšiltinimui – eglių šakos
Artėjant šalnoms reikia pasirūpinti augalų šiluma, nes šalta ne tik žmonėms, tačiau ir jiems. Kai kuriems augalams kritinė riba yra -20 laipsnių, o ypač pavojingos yra žiemos, kai nėra sniego, nes sniegas užkloja augalus, o tai yra natūrali apsauga nuo šalčio, nes po sniegu būna šilčiau.
„Apšiltinimui rekomenduoju naudoti eglių šakas. Aukšti stiebai turi būti apdedami šakomis, o jų galus reikia surišti. Apšiltinti reikia ne tik augalų šaknis, kurios bijo šalčio, tačiau ir stiebus“, – pataria agronomė.
Augalus, kurie šalčiams nėra atsparūs, galima šiltinti durpėmis, medžių lapais ar pjuvenomis, užpylus jų ant augalų viršaus, o augalus, kurie šalčiams yra atsparūs rudenį reikėtų nugenėti, tačiau tai reikėtų daryti ne aukščiau nei 10 centimetrų. Jei nugenėsite per daug – augalas nusilps.
Medžių balinimas
Dar vienas svarbesnių rudens darbų yra medžių balinimas. L. Žilienė teigia, kad tinkamiausias laikas balinti medžius yra lapkritį, tačiau reikia pasirinkti nelietingą dieną, nes lietus gali nuplauti visą jūsų darbą. Kalkių mišinio galite įsigyti sodo prekių parduotuvėse. Ten jau būna paruoštas mišinys, kurį tereikia sumaišyti su vandeniu ir turėsite žaliavos padengti medžiams.
Dažyti medžius kalkėmis reikia tam, kad medžio kamienas pavasarį būtų apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių, nes kamienas sugeria saulės spindulius. Pavasarį naktys būna šaltos, o dienos šiltos, todėl dėl tokių temperatūrų skirtumų, kamieno žievė gali tapti neatspari ligoms. Moteris pasakoja, kad baltas kamienas atmuša saulės spindulius, todėl medis tampa ne toks pažeidžiamas.
Šiltnamių švara
Ruošiant daržus bei sodus žiemai reikėtų nepamiršti ir sutvarkyti šiltnamių. Reikia nepamiršti surinkti visų sudžiuvusių augalinių liekanų, piktžolių, pagaliukų ir kitų pagalbinių priemonių agurkams ar pomidorams paremti. Tokiu būdu užkirsite kelią plisti kenkėjams. Kai tai padarysite, reikia išplauti šiltnamio sieneles, nes ten gali likti žiemoti įvairūs augalų ligų sukėlėjai.
Laima Žilienė teigia, kad šiltnamio plovimui galite naudoti netgi atskiestą indų ploviklį, o jei norisi natūralesnio ploviklio, reikėtų ieškoti ploviklio su probiotikais. Rankoje jau laikant ploviklį tereikia pasiimti purškiklį, ten supilti skystį, kuriuo dezinfekuosite šiltnamį, išpurškti visas sieneles ir valyti.
„Nepamirškite įvairiausių smulkių šiltnamio konstrukcijos detalių, nes ten gali likti kenkėjai, kurie kitą sezoną neleis jums dziaugtis geru derliumi“, – įspėja agronomė.
Autorius: Karolina Gudauskaitė
