Gydytoja atskleidžia, dėl kokių priežasčių be antibiotikų auginta vištiena laikoma sveikatai palankesne. Tuo tarpu „Rimi‘ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva primena, kai išsirinkti kokybišką vištieną, ir kaip, ypač vasaros metu, ją tinkamai laikyti namuose.
Valgyti vištienos odelių nepataria
Sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vištiena laikoma sveikatai palankesne mėsa, nes joje yra mažiau riebalų, daugiau lengvai virškinamų ir pasisavinamų baltymų bei kitų reikalingų mineralų ir vitaminų.
„Vištiena – gerai subalansuotų, žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių šaltinis. Vertingiausia ir liesiausia jos dalis – krūtinėlė, o valgant petelius, šlauneles arba sparnelius patartina pašalinti nuo jų riebią odelę.
Nors kai kurie keptos vištienos odelę laiko tikru delikatesu, tačiau joje gausu sočiųjų riebalų. Sveikatai palankiausias vištienos paruošimas – lėtai ją kepant ant silpnos ugnies orkaitėje, prieš tai pamarinavus švelniai rūgščiame padaže, arba gaminant garuose“, – primena E. Gavelienė.
Geriausias pasirinkimas – paukštiena be antibiotikų
Gydytoja dietologė E. Gavelienė pastebi, kad neretai savo sveikata besirūpinančių žmonių dėmesį patraukia ir specialus vištienos ženklinimas: „užauginta be antibiotikų“.
Antibiotikų naudojimas paukštininkystėje – viena iš priežasčių, dėl kurių itin sparčiais tempais visame pasaulyje auga gyventojų atsparumas antibiotikams. Nors savo skoniu, struktūra ir išvaizda su ir be antibiotikų auginta vištiena nesiskiria, tačiau be antibiotikų auginta mėsa laikoma maistingesne ir sveikatai palankesne dėl poros priežasčių.
„Esminė su ir be antibiotikų užaugintos vištienos maistinė vertė nesiskiria. Vištiena, pažymėta „užauginta be antibiotikų“ ženklu yra mėsa, priskiriama liesų mėsų rūšiai, turinti visas tas pačias maistines medžiagas, kaip ir įprasta vištiena. Žinoma, auginant natūraliai, šeriant kokybiškesniais lesalais ir paukščiui nesergant bei jam negaunant antibiotikų, mėsos kokybė, tikėtina, bus geresnė.
Be to, papildomų ir mėsoje nebūtinų medžiagų tokioje paukštienoje yra mažiau, nes laikomasi griežtesnių higienos ir biosaugos reikalavimų. Į tai ypač svarbu atsižvelgti, perkant vištieną vaikams, mat jų mityboje neturėtų būti organizmui galinčių pakenkti medžiagų“, – sako dr. E. Gavelienė.
Gydytoja pataria atkreipti dėmesį ir į tai, kad ne visuomet ant produktų pakuočių matomi užrašai yra tikslūs: „Ne visi vištienos produktai, kurių etiketėse matome „skambius užrašus“ apie jų naudą sveikatai tokie ir yra. Svarbu pasitikrinti produktų etiketes ir informaciją, maistingumo deklaraciją bei priedų sąrašą, kad būtumėte tikri, jog pasirinktas produktas iš tiesų yra palankus sveikatai.“
Šviežumą siūlo tikrinti trimis juslėmis
Renkantis šviežią paukštieną, specialistė pataria pasinaudoti pagrindinėmis juslėmis: rega, uosle ir lytėjimu.
„Vištienos šviežumą pirmiausia galima įvertinti vizualiai ją apžiūrėjus: paukštiena turėtų būti rausva, be pastebimų sumušimų, kraujo dėmių, nešvarumų ar gleivių.
Jos kvapas turėtų būti malonus, neaitrus, o odelė – stangri, išlaikyti pirminę formą palietus. Perkant supakuotą produktą įvertinti juslėmis gali būti sunkiau, bet svarbu patikrinti, kad pakuotė būtų sandari, nepažeista“, – patarimais dalijasi O. Suchočeva.
Komercijos operacijų vadovė pastebi, kad didžiausia rizika, kuri gali pakenkti prekybos centruose įsigytos paukštienos kokybei – netinkamos jos laikymo sąlygos, gabenant namo ar laikant šaldytuve.
„Namuose paukštiena bei jos gaminiai turėtų būti laikomi šaldytuve, ne aukštesnėje nei 4 °C temperatūroje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir paukštienos galiojimo terminui. Vasaros metu dar labai svarbus temperatūrinio režimo palaikymas, mat keliaujant namo šiltame automobilyje paukštiena gali prašvinkti labai greitai. Kad taip nenutiktų rekomenduočiau vištienos transportavimui naudoti šaltkrepšį arba specialių termoizoliacinį krepšelį“, – pranešime spaudai pataria O. Suchočeva.
