Jei tolimesni tyrimai patvirtins šio papiruso autentiškumą, atrastasis rankraštis privers abejoti Naujajame Testamente aprašytos Marijos Magdalietės, kuri pavaizduota kaip atgailaujanti paleistuvė, įvaizdžiu, rašo „Dailymail.co.uk“. Pasak rankraščio fragmentą tyrusios profesorės K. King, šis pirmųjų krikščionių užrašytas tekstas kelia abejonių dėl Katalikų bažnyčios įvesto kunigų celibato remiantis asmeniniu Jėzaus pavyzdžiu.
8 ir 4 cm dydžio papiruso fragmente užrašytame tekste cituojamas Jėzus, kuris, kalbėdamas savo mokiniams, pavartojo frazę „mano žmona“. Šie žodžiai, papirusą tyrusių mokslininkų manymu, yra taikomi Marijai Magdalietei. Tekste sakoma, kad Jėzus, iš visko sprendžiant, gynė ją nuo kritikos pareikšdamas, kad „ji bus mano sekėja“. Dviem eilutėmis žemiau jis sako – „Aš gyvenu su ja“.
„Tai rodo, kad pirmiesiems krikščionims vyro ir moters sąjunga santuokoje galėjo būti Dievo kūrybiškumo imitavimas, kuris galėjo būti laikomas dvasiškai teisingu ir priimtinu“, – kalbėdama apie atrastąjį rankraštį sakė profesorė K. King. Jos manymu, pirminis šio rankraščio variantas veikiausiai buvo parašytas graikų kalba maždaug po 100 metų nuo Jėzaus nukryžiavimo, o vėliau išverstas į senovės koptų kalbą.
Pranešama, kad artimiausiu metu rankraščio tyrimo rezultatai bus paskelbti žurnale „Harvard Theological Review“.
Šio papiruso teksto reikšmė yra ta, kad jis leidžia daryti prielaidą, jog nežinoma pirmųjų krikščionių bendruomenė, vaizdavusi Jėzų kaip vedusį vyrą, tuo rėmėsi kaip tikėjimą stiprinančiu faktu, sakoma pranešime. Vėliau Katalikų bažnyčia nuosekliai stengėsi celibatą ir asketizmą paversti siektinais dvasiniais idealais.
Profesorės K. King išvados remiasi prielaida, kad papirusas yra autentiškas, tačiau dėl to gali kilti abejonių, sakoma pranešime. Dar neatliktas cheminis rašalo tyrimas. Kita vertus, nepriklausomi ekspertai, išnagrinėję kitas fizines papiruso fragmento savybes, mano, jog jis yra tikras. Senovinės koptų kalbos dialektas, rašysenos ypatumai, papiruso spalva ir struktūra verčia manyti, kad jis mus pasiekė iš antrosios IV amžiaus pusės ir veikiausiai buvo užrašytas Aukštutiniame Egipte.
