• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiaurės Ilinojaus universiteto (JAV) mokslininkai teigia atradę paprastą būda, leidžiantį pagaminti didelius grafeno kiekius. Jokia paslaptis, kad ši nuolat liaupsinama anglies nanostruktūra vieną gražią dieną gali pakeisti visos šiuolaikinės elektronikos pagrindą – silicį.

REKLAMA
REKLAMA

Pastaraisiais metais mokslininkai iš peties ėmėsi grafeno tyrimų. Primename, jog grafenu yra vadinama dvimatė medžiaga, sudaryta vieno anglies atomų, formuojančių heksagoninę gardelę, sluoksnio. Tai pati tvirčiausia žinoma medžiaga, pasižyminti ir kitomis naudingomis savybėmis, pavyzdžiui, didžiuliu elektronų judriu, kuris leidžia pasvajoti apie itin sparčius ateities nanoįrenginius.

REKLAMA

Šį mėnesį žurnale „Journal of Materials Chemistry“ pasirodžiusiame straipsnyje Šiaurės Ilinojaus universiteto tyrėjai aprašo naują metodą, kuris deginant gryną magnio metalą sausajame lede leidžia anglies dvideginį tiesiogiai paversti daugiasluoksniu grafenu (mažesnio nei 10 atomų storio).

REKLAMA
REKLAMA

„Moksliškai yra įrodyta, jog deginant magnio metalą anglies dvideginyje susidaro anglis, tačiau įdomiausia tai, kad pagrindinis šios reakcijos produktas yra daugiasluoksnis grafenas, – teigia tyrimams vadovavęs chemijos ir biochemijos profesorius Narajanas Hosmeinas (Narayan Hosmane). – Niekas iki mūsų darbo nesugebėjo pastebėti šio fakto“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Sintezės procesas gali būti panaudotas išgaunant didelius daugiasluoksnio grafeno kiekius, – tęsia profesorius. – Iki šiol grafenas buvo sintetinamas taikant įvairius metodus, kuriems reikalingi pavojingi chemikalai arba įmantrios technologijos. Šis naujasis metodas yra paprastas, „žaliasis“ ir finansiškai atsiperkantis“.

REKLAMA

Pasak N. Hosmeino, iš pradžių jo tyrėjų grupė pabandė pagaminti vienasluoksnius anglies nanovamzdelius. „Tačiau iš tikrųjų mes atskyrėme daugiasluoksnį grafeną, – šypteli jis. – Tai mus visus nustebino“.

„Tai labai paprasta technologija, jau prieš tai naudota mokslininkų, – prideda pirmasis straipsnio bendraautoris Amartajus Čakrabartis (Amartya Chakrabarti). – Tačiau niekam iki šiol nešovė į galvą mintis pabandyti kruopščiau panagrinėti susiformavusios anglies sandaros“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų