Mokslininkai pagaliau atrado, kas trukdo organizmo imuninei sistemai sėkmingai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Šis atradimas jau vadinamas revoliuciniu vėžio gydymo srityje.
Britų mokslininkai, atradę būdą, kaip imuninė sistema galėtų efektyviai atakuoti vėžinius auglius, žengė žingsnį į priekį link vakcinos nuo vėžio, kuri sukeltų tikrą perversmą onkologinių ligų gydyme, skelbia „Telegraph.co.uk“.
Kembridžo universiteto tyrėjai nustatė, kaip vėžinės ląstelės sugeba apsiginti nuo natūralios organizmo apsauginės sistemos. Jie tikisi, kad, „išjungus“ šį procesą, organizmas nuo vėžio išsigydys pats, teigiama pranešime.
Ankstesni bandymai „mobilizuoti“ imuninę sistemą prieš vėžį baigdavosi nesėkmingai dėl to, kad, kaip dabar paaiškėjo, vėžines ląsteles nuo imuninės sistemos „atakų“ saugo ir netgi stiprina specifinis baltymas. Tačiau sunaikinus šią molekulę vėžys tampa visiškai bejėgis, ir jį sunaikina organizmo imuninė sistema, teigia mokslininkai.
Tai patvirtino Kembridžo universitete atlikti bandymai su laboratorinėmis pelėmis. Mokslininkai mano, kad toks metodas būtų tinkamas ir vėžiu sergančių žmonių gydymui.
„Esu iš tikrųjų sužavėtas šio tyrimo rezultatų, – pareiškė jam vadovavęs imunologas profesorius Douglas Fearonas. – Gali būti, kad mums pavyko atrasti labai didelę dėlionės dalį. Šis tyrimas – dar tik pradiniame etape, bet nesuklysčiau teigdamas, kad tai, ką pavyko pasiekti gydant auglius pelėse, būtų galima pakartoti taikant šį metodą vėžiu sergantiems žmonėms“.
Profesoriaus D. Fearono vadovaujami tyrėjai išsiaiškino, kad fibroblastų aktyvavimo alfa baltymas (FAP , fibroblast activation protein alpha) sustabdo imuninės sistemos atakas prieš vėžines ląsteles. FAP aptinkamas stromos ląstelėse – specifinėse audinių ląstelėse, kurios „pradeda veikti“ atsiradus žaizdai. Jos padeda pažeistiems audiniams greičiau užsitraukti ir pagyti.
Besiformuojantys vėžiniai augliai „apgauna“ organizmą priversdami jį manyti, kad ši organizmo vieta yra pažeista. Todėl vėžinės ląstelės ne sunaikinamos, o priešingai – yra saugomos ir „puoselėjamos“, teigiama pranešime.
Dėl šios priežasties imuninės sistemos veiklą prieš vėžį stiprinančios vakcinos ir kitos gydymo priemonės yra neveiksmingos, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame britų mokslininkų straipsnyje.
Tačiau Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kad, „išjungus“ FAP baltymą, organizmas pats sunaikina vėžinius auglius. Tyrėjai atliko eksperimentus su genetiškai pakeistomis laboratorinėmis pelėmis, kurios suteikė galimybę kontroliuoti FAP baltymo gamybą jų organizme.
Po to pelės buvo susargdintos plaučių vėžiu, sakoma pranešime. Paaiškėjo, kad po to, kai FAP baltymo gamyba buvo sustabdyta, plaučių vėžio ląstelės buvo sunaikintos, o vėžinis auglys pradėjo sparčiai nykti.
Dabar mokslininkai ketina tirti, kaip FAP veikia vėžiu sergančių žmonių piktybines ląsteles. Anksčiau sukurtos vakcinos nuo vėžio sėkmingai aktyvuodavo žmonių imuninės sistemos atsaką, tačiau beveik visais atvejais nepajėgdavo paveikti auglių augimo. Imunologai įtarė, kad kažkas trukdo imuninės sistemos ląstelėms kovoti su vėžinėmis auglio viduje, tačiau iki šiol negalėjo nustatyti šio mechanizmo.
Pasak mokslininkų, tolimesni šios sąveikos tyrimai gali patobulinti imunologinę terapiją pašalinant barjerą, kurį „pasistatė“ nuo atakų besiginantis vėžinis auglys. Naujasis tyrimas atskleidė, kodėl organizmas negali sunaikinti vėžinių ląstelių, nors sugeba atsikratyti kitų ligų sukėlėjų.
Nustatyta, kad FAP baltymas yra susijęs su įvairių tipų vėžiu, tarp jų krūties, plaučių ir tiesiosios žarnos navikais, teigiama pranešime. Pasak britų mokslininkų, šio atradimo pagrindu sukurtos naujos vakcinos nuo vėžio nebūtų prevencinės, tai yra, galinčios apsaugoti nuo šios ligos, tačiau būtų skiriamos vėžiu jau susirgusiems pacientams.
