Po savaitgalio iškylų retas namo grįžta nepatyręs įkyraus šiltojo metų laikotarpio palydovų – uodų – dėmesio. Kartais jie žmogų sukapoja taip, kad šiam prireikia net medikų pagalbos.
Kenkėjų kontrolę vykdančios bendrovės „Dezinfa“ Panevėžio skyriaus vadovas Rolandas Vinkšnelis, remdamasis kai kurių tarnybų atliktais tyrimais, sako, kad kraujasiurbių, tarp jų uodų bei erkių, populiacija šalyje kasmet gausėja. Šis sezonas taip pat ne išimtis.
Džiaugtis dar anksti
„Tie, kurie dar džiaugėsi, kad šiemet uodų nėra labai daug, jau netrukus turėtų pajusti jų antplūdį“, – įspėja R. Vinkšnelis. Prasidėjo antroji veisimosi banga, ir uodų armija į medžioklę plūstelės pačioje gegužės pabaigoje, birželio pradžioje.
Pirmieji uodai atgyja vos prasidėjus pavasariui, sniegui nutirpus ir kiek šiltesnėms baloms atsiradus. Išsivysto ir užauga jie maždaug per porą savaičių.
„Niekada negalima tiksliai žinoti, kada prasidės ir kada baigsis uodų sezonas – viskas priklauso nuo oro sąlygų. Šiemet buvo vėlyvesnis pavasaris, tai ir antplūdis prasidės kiek vėliau“, – sako bendrovės direktorius.
Vasarą uodų kiekis taip pat priklausys nuo oro: jeigu karštos dienos nuolat kaitaliosis su lietingomis, sąlygos uodams veistis bus labai palankios.
Mažėti uodų pradeda rugpjūčio mėnesį, bet kada jie visiškai liausis persekioję daržininkus ir iškylautojus, numatyti neįmanoma.
Kol gyvi, tol puls
Uodai veisiasi stovinčiame vandenyje, taigi jų visada bus gausu ten, kur netoliese yra neišdžiuvusių pievų, griovių, balų.
„Jeigu yra galimybė pašalinti veisyklą – pavyzdžiui, nusausinti prie namų ar sodo namelio esančią balą, uodų gerokai sumažėja. Visai išnaikinti juos vargu ar pavyks, – sako R. Vinkšnelis. – Su vėju uodai gali atsidurti net už keleto kilometrų.“
Šiuo metu bendrovės „Dezinfa“ darbuotojai vos spėja vykdyti gyventojų užsakymus gelbėti juos nuo uodų.
Darbuotojai į prie namų esančius vandens telkinius pyla specialias biologines medžiagas, taip pat cheminėmis medžiagomis apdoroja pastatus.
Aukas uodai suranda pagal jų iškvepiamą anglies dvideginį, kūno šilumą. „Jeigu žmogus nustotų kvėpuoti, uodai jo nepultų“, – juokauja R. Vinkšnelis.
Viena žvakė nepadės
Laimė, Lietuvoje uodai bent tokios pavojingos ligos, kaip maliarija, nenešioja. Dažniausiai jų įgėlimai sukelia alergines reakcijas: įgėlimo vietoje juntamas skausmas, oda parausta, patinsta, ima niežėti. Žmonės, jautrūs vabzdžių įkandimams, šiuos simptomus gali justi nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Dabar yra išrasta įvairiausių uodus atbaidančių priemonių – galima odą purkšti, tepti, lauke deginti specialias žvakes. Sakoma, kad uodus atbaido stiprus gvazdikėlių nuoviras, anyžiaus, pelargonijos, baziliko kvapai.
„Tinka uždegti specialias žvakes su eteriniais aliejais, – aiškina R. Vinkšnelis, – bet viena ar dvi žvakės uodų neatbaidys, jų reikia uždegti labai daug.“
Uodų sukandžiotas vietas patariama nuplauti vandeniu su muilu ir nusausinus uždėti šaltą kompresą. Niežulį, skausmą, tinimą gali sumažinti tam skirti specialūs tepalai.
Didelių bėdų uodų įgėlimai, atrodo, neturėtų sukelti, tačiau, kaip teigia bendrovės vadovas, jeigu žmogus gamtoje kietai užmigs ir jį apipuls bei sugels didelis būrys uodų, nukentėti galima labai rimtai.
Dėl uodų sukeltų alergijų žmonėms kartais tenka kreiptis ir į gydytojus. Laimei, kaip teigia Panevėžio respublikinės ligoninės Infekcinių ligų korpuso vadovas Eugenijus Preidis, dažniausiai užtenka apsilankymo pas gydytojus specialistus. Uodų sugėlimo pasekmės kartais būna gana sunkios: žmogus net pradeda karščiuoti, pažeistos odos vietos sutinsta, skauda. Būna, jog gydytojo po apžiūros skirtų vaistų pasveikti neužtenka – uodų sugelti jautresni žmonės kartais patenka ir į ligoninės palatą.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
