Tada dar nebuvome gavę kvietimų, tačiau pusseserė labai artima, todėl žinojome, kad tai – tik formalumas.
Vis tik kai susitikome pavakarieniauti su pussesere ir jos būsimu vyru, nustebome ne ką mažiau. Ji įteikė man kvietimą ir pasakė, kad esu laukiama be savo gyvenimo draugo.
Paaiškino, kad vestuvės bus kuklios, būsima šeima taupo povestuvinei kelionei, todėl skaičiuoja kiekvieną svečią.
Tikrai neisiu
Negalėjau patikėti tokia nesąmone – jūs esate girdėję, kad aš turėčiau savo gyvenimo draugą (na tai kas, kad ne sutuoktinis) palikti už borto dėl kažkieno taupumo?
Tą akimirką sugriuvo tikėjimas pasauliu ir nuoširdumu. Juk čia meilės šventė...
Po tokio kvietimo, kuris mums buvo kaip šaltas dušas, nutarėme visai į vestuves neiti. Prie bažnyčios nunešime puokštę gėlių ir viskas – jei galvoja, kad sutaupys dėl mano draugo, tai tegu pataupo daugiau, nes neisiu ir aš.
Autorius: skaitytoja Evelina
Įsivaizduoju, kaip ji su naujai iškeptu vyru tuo momentu degtų iš gėdos prieš visus vestuvių svečius bei atėjusius kitus sveikintojus.
Patarimų taip ir straipsnio autorei pasielgti.
Draugiškumas, artimųjų, giminaičių meilė negali būti matuojama eurais...
O kad abu nėjote ar neisit, tai labai gražu iš jūsų pusės. Aš gal neičiau ir gėlių teikt. Galima įteikt ir vėliau, "prie progos" :)