Šiaurės Airijoje už prieš 20 metų įvykdytą „tobulą žmogžudystę“ kalėti iki gyvos galvos nuteista 48 metų mokytoja Heizel Stiuart. Jos bendrininkui, buvusiam meilužiui 53 metų Kolinui Houelui tokia pati bausmė paskirta dar pernai.
Nelaimingos santuokos
1991 metais abu meilužiai nužudė savo sutuoktinius ir sumaniai imitavo savižudybę. Tiesa paaiškėjo praėjus beveik 20 metų, kai sąžinė užgraužė vieną iš nusikaltėlių – K. Houelą.
Už dvigubą žmogžudystę iki gyvos galvos nuteista H. Stiuart prašyti lygtinio paleidimo galės kalėjime praleidusi ne trumpiau kaip 21 metus. Dabar efektingai atrodanti moteris tuo metu bus sulaukusi garbaus amžiaus.
H. Stiuart taip ir būtų likusi nenuteista, jei ne jos buvęs meilužis K. Houelas. Bėgant metams jį vis labiau ėmė kankinti sąžinė. Per gyvenimą patyręs ne vieną netektį, netekęs ir sūnaus, K. Houelas nutarė, jog jo šeimą slegia prakeiksmas, ir galiausiai papasakojo policijai apie savo paties ir meilužės beveik prieš 20 metų padarytą nusikaltimą.
Baudžiamosios bylos duomenimis, policininko žmona H. Stiuart ir dantų gydytojas K. Houelas susitikinėti ėmė 1990 metais. Susipažino baptistų bažnyčioje, kurioje H. Stiuart mokė keturis K. Houelo vaikus. Vėliau jiedu susitiko baseine, netyčia prisilietė vienas prie kito ir... įsiplieskė aistra. Abu jautėsi nelaimingi savo santuokose ir tai tik dar labiau pastūmėjo į vienas kito glėbį. Tas audringas romanas baigėsi žiauriu nusikaltimu.
Kai H. Stiuart vyras Trevoras Bjukenenas išeidavo į darbą, žmona pasikviesdavo į namus meilužį. Savo susitikimus jiedu maskuodavo – neva mokėsi groti gitara. H. Stiuart net buvo pastojusi nuo K. Houelo ir, nuvykusi į Londoną, slapta pasidarė abortą.
Teisme paaiškėjo, jog H. Stiuart, būdama dievobaiminga, nuolat krimtosi dėl savo nuodėmingo ryšio. Kaip prisipažino K. Houelas, tam, kad nuslopintų įtampą prieš seksą, jis duodavęs jai pakvėpuoti linksminančiųjų dujų.
Vis dėlto ilgai nuslėpti savo santykius mažoje baptistų bendruomenėje buvo neįmanoma. Pirmoji apie vyro neištikimybę sužinojo K. Houelo žmona Leslė. Nusivylusi sutuoktiniu, ji pabandė nusižudyti. Ir šis nesėkmingas bandymas meilužiams pakišo mintį, kaip kardinaliai išspręsti problemą...
Imitavo savižudybę
Kaip teisme prisipažino K. Houelas, 1991 metų gegužės 18-ąją jis nužudė savo žmoną. Palaukęs, kol moteris užsnūs, ant savo automobilio dujų išmetimo vamzdžio užmovė žarną, o laisvą jos galą įmetė į miegamąjį. Paskutiniu momentu Leslė pabudo ir supratusi, kas vyksta, priminė žudikui apie jųdviejų sūnų Metju. Bet K. Houelas žmonos maldavimų nepaisė ir uždusino ją antklode.
Paskui jis ramiai paskambino savo meilužei H. Stiuart ir pasakė: „Aš susitvarkiau su Lesle. O tu ar pasiruošusi susitvarkyti?“ Žudikas aprengė negyvą savo žmoną, pasodino į automobilį ir nuvažiavo pas H. Stiuart.
Su T. Bjukenenu meilužiai bandė susidoroti panašiu būdu. Iš pradžių H. Stiuart įmaišė vyrui į maistą migdomųjų, o kai šis užsnūdo, K. Houelas pabandė jį nužudyti „dujų ataka“. Tačiau T. Bjukenenas pabudo ir vyrai susimušė. Galų gale dantų gydytojas nugalėjo policininką.
Palikęs H. Stiuart sutvarkyti namų ir sunaikinti visų nusikaltimo pėdsakų, K. Houelas įsimetė į automobilį ir antrąjį lavoną. Tada nuvažiavo netoli savo neseniai mirusio uošvio namų, esančių pajūrio miestelyje Kastlroke, ir ten inscenizavo savižudybę: T. Bjukeneno lavoną pasodino prie vairo, o Leslės – šalia. Įjungęs automobilio variklį, užmovė žarną ant dujų išmetimo vamzdžio ir jos galą įkišo į automobilio saloną. Atrodė, lyg Leslė ir Trevoras, sužinoję apie savo sutuoktinių neištikimybę, nusižudė...
Policija, ko gero, būtų atkapsčiusi teisybę ir prieš 20 metų, jei tik būtų atidžiau tyrusi tą įvykį. Vis dėlto tuo metu Šiaurės Airijoje vyko kovos su separatistais, žmonės žūdavo kone kiekvieną dieną. Tad šių žmonių mirtis mažai ką tedomino.
Nauji įtarimai
Vėliau abu meilužiai dar kartą sukūrė šeimas. Mokytoja ir vėl ištekėjo už policininko, tik šį kartą – už išėjusio į atsargą. Buvę meilužiai niekam neprasitarė, ką padarę.
Tik 2009 metais K. Houelas išklojo visą tiesą, o vėliau paliudijo prieš savo buvusią meilę teisme. 2010 metais jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos su teise prašyti lygtinio paleidimo, kai praleis kalėjime 21 metus.
Dabar tokį pat nuosprendį išgirdo ir H. Stiuart. Prisiekusieji tarėsi pustrečios valandos ir nusprendė, jog moteris kalta dėl abiejų žmogžudysčių. Klausydamasi nuosprendžio teisiamoji labai jaudinosi, nuolat žvilgčiojo į salėje sėdinčius artimuosius. Pakviesta pasakyti keletą žodžių, kad apgintų ar pateisintų save, H. Stiuart tai padaryti atsisakė. „Tai neteisinga!“ – riktelėjo jos duktė Laiza. O sūnus Endriu tyliai verkė.
Teisme dalyvavo ir Loren Bredford – Kolino ir Leslės Houelų duktė.
Beje, K. Houelo artimieji įtaria jį ir dar viena žmogžudyste – uošvio Henrio Klarko nužudymu. Pastarasis netikėtai mirė 12 dienų prieš susidorojimą su Lesle. Oficialiai buvo pranešta, jog jį ištiko širdies smūgis. Leslės brolis Kristoferis Klarkas tvirtina, jog K. Houelas buvo suinteresuotas, kad uošvis mirtų. Tokiu atveju jis galėjo paveldėti 414 000 svarų sterlingų (daugiau kaip 1,5 milijono litų) ir taip susitvarkyti finansinius sunkumus. K. Klarkas įtaria, jog ir Leslė buvo nužudyta dėl pinigų, o ne iš meilės H. Stiuart. Tačiau tai tik įtarimai, o įrodyti prieš daugelį metų įvykdytą dar vieną žmogžudystę vargu ar įmanoma.
Už dvigubą žmogžudystę H. Stiuart nuteista iki gyvos galvos („Akistatos nuotr.)“
