Išsiilgę vasariškos šilumos skubame mėgautis gamtos malonumais, pamiršdami, kad čia ir pavojai tyko. Erkės, uodai, mašalai, miškuose – gyvatės ir nuodingi grybai! O prie viso to – ir perkaitimas saulėje. Kaip to išvengti, o nukentėjus – gydytis?
Maži, bet įkyrūs
Besirengiantiems ilsėtis gamtoje Kauno Šilainių poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Vida Andrijauskienė pirmiausia pataria saugotis erkių. „Šiemet gana daug nuo jų nukentėjusių žmonių, – įspėja ji. – Nuo erkinio encefalito vienintelė apsauga – skiepai. Nereikėtų jų baimintis, nes liga – labai pavojinga, pažeidžia smegenis. Laimo liga įveikiama lengviau, skiepų nuo jos nėra."
Erkės mėgsta drėgmę, jų veisyklos – lapuočių ir mišrūs miškai. Jei esate užkietėję grybautojai, venkite tokių vietų. O jei noras prisirinkti miško gėrybių – stipresnis ir už baimę susirgti, renkitės šviesiais rūbais, kad būtų lengviau erkę pamatyti, naudokite atbaidančius purškalus ar kremus, nuolat apsižiūrėkite, ar neropoja kūnu vabalėlis, ieškodamas tinkamos vietos įsisiurbti, ir kuo greičiau jį nusikratykite.
Šie metai dosnūs ir kraugerių uodų bei mašalų. Šiuos kenkėjus atbaido purškikliai, eterinių aliejų kvapas, bet vis tiek nebus taip, kad uodės (kanda tik patelės) jus aplenks. Nesižavėkite elektroniniais repelentais – uodės kurčios, jų skleidžiamo garso neišgirs.
Pažeistą vietą dezinfekuokite, patepkite alergiją slopinančiu tepalu. Pastebėta, kad uodai aktyviau puola judančius, aukštus ir tamsiaplaukius žmones, taip pat vilkinčius tamsius rūbus. Nuo mašalų padės apsisaugoti tinkama apranga (aukšta apykaklė, ilgos rankovės, į kojines sukamšytos kelnės).
Bitės, širšės, vapsvos puola tik gindamosis. Jei bitė įgėlė, tuoj pat ištraukite geluonį, uždėkite ledo gabalėlį. Stebėkite, ar nesivysto alerginė reakcija. Širšės geluonies nepalieka, bet gali gelti ir gelti. Maža to, geldamos išskiria medžiagas, atviliojančias jų giminaites, todėl iš tos vietos geriau nešti kudašių. Jei po įgėlimo skausmas stiprėja, tinsta audiniai, išgerkite priešalerginių vaistų ir lėkite pas daktarą.
Nuodija ir grybai, ir gyvatės
Grybus gydytoja pataria rinkti tik gerai žinomus. Mat pakanka į pintinę patekti vienai musmirei, ir apsinuodijimas - garantuotas. Pirmieji požymiai gali pasireikšti net po paros, po to savijauta gali trumpam apgaulingai pagerėti. Pilvo ir galvos skausmas, pykinimas, viduriavimas, troškulys - signalai nedelsti, skubėti pas medikus. Mat pavėlavus suteikti pagalbą gresia ūmus kepenų nepakankamumas, kuris gali komplikuotis mirtimi.
Mirtini gali būti ir gyvatės nuodai, jei vėluos kvalifikuota pagalba. Su šiomis pelkių gražuolėmis juokauti nevalia. Jei po cvaktelėjimo tinsta galūnė ar net veidas, odą išbėrė, sunkiau kvėpuoti ir ryti – kuo greičiau į medikų globą. Jūsų išlikimą gali nulemti net minutės!
Ir saulės būna per daug
Dar vienas vasarinis pavojus – persikaitinimas saulėje. „Jau buvo tokių ligonių. Atėjo net raudoni nuo įdegio. Pasiūliau liaudiškų priemonių – odą tepti kefyru, vėsinančiu kremu, gerti daug skysčių", – vardijo priemones V.Andrijauskienė.
Kartais perkaitinus odą net iškyla pūslės, pakyla temperatūra, pykina, spengia ausyse, skauda galvą. Vadinasi, artinasi saulės smūgis. Tai labai pavojinga būsena. Laiku nesuteikus pagalbos, gali būti pažeistos smegenys. Nuo šio negalavimo pasitaiko net mirčių.
Saikas – štai svarbiausias gydytojos patarimas dievinantiems saulės vonias. Prie saulės pratinkitės pamažu, vidurdienį geriau praleiskite pavėsyje, nepamirškite galvos apdangalo ir akinių nuo saulės. Įdegus ne taip stipriai, pakaks kremo, kūną vėsinančių kompresų, vandens. Jei savijauta negerėja, teks kreiptis į gydytoją.
