Nors sinoptikai dar žada paskutinius vasariško karščio pasispardymus, vis dažniau dangų niaukiantys debesys negailestingai primena: artėja ruduo. Tą suvokti ypač sunku jei ką tik grįžai iš atostogų. Bent jau man. Todėl sėdžiu prie kompiuterio, trisdešimt ketvirtąjį kartą peržvelginėju visas 783 savo ką tik prabėgusių atostogų nuotraukas ir... norom nenorom pastebiu: šiemet, kaip ir pernai ar užpernai, jos buvo cikliškos ir dėsningos, tarsi Zodiako ratas. Astrologai į Zodiako ratą sugeba įsprausti ką tik nori. Pasak jų, netgi visą žmogaus gyvenimą galima suskirstyti pagal 12 ženklų: juk visi savo būtį pradedame nuo kūdikystės, su nutrūktgalvišku Avino lengvabūdiškumu, ir, tikėkimės, baigsime brandžia Žuvų išmintimi. O ar įsprausčiau į tą mistišką Zodiaką ir savo atostogas? Lengvai!
Avinas. Gerų užmojų pilna galva. Ankstyvas rytas. Suplanavome išvažiuoti 8 valandą. Bet, kaip visada, užtrunkame bent pusantros valandos ilgiau. Nes aš juk iš vakaro negalėjau susikrauti savo kosmetikos ir džiovintuvo – kaip gi tada prieš pat kelionę pasigražinsiu??? Mano brangusis, žinoma, kruopščiai į savo „iPhone“ susirašė visų lankytinų objektų adresus, bet jau užvėręs duris prisiminė, kad lyg ir nepasiėmė maudymosi glaudžių... Aišku, teko grįžti ir jas įsidėti. Paskui dar stabtelėjome prie parduotuvės (kelionei ko nors skanaus), kioskelio (man reikia mano žurnalo!!!), o degalinėje nusipirkome kavos. Na, gal pagaliau važiuojam?!
Jautis. Elgiamės praktiškai. 6 valandos kelyje – ir mes jau atvykome. Kaip ir dera ūkiškam Jaučio periodui, visų pirma apsiuostinėjame: kas mūsų viešbučio kambaryje yra, ką reikės nusipirkti (pavyzdžiui, kamščiatraukio vynui nebuvo – gerai, kad tai pastebėjau prieš nusipirkdama vyno), kokius daiktus išsikrauti ir tvarkingai sudėlioti, o kurie gali ramiai snausti krepšiuose – gal jų visai neprireiks. Pašniukštinėjome, kur artimiausia parduotuvė, kur patogesnis privažiavimas prie paplūdimio.
Dvyniai. Bendraujam! Viešbučio administratorės kartais gali suteikti daugiau informacijos nei visas informacijos centras. Tikrai. Taip dar neiškėlus kojos iš viešbučio teritorijos jau žinojau, ką verta aplankyti šiandien, o ką – užporyt, kur galiu pavalgyti skaniai, o kur – greitai. Puikumėlis! Jaučiuosi beveik vietinė.
Vėžys. Namisėdos... Ir vis dėlto pirmąjį vakarą mieste neužtrunkame. Pamatėme jūrą, pamatėme centrinę gatvę – kol kas kaip ir užteks. Metas... hm... išbandyti viešbučio miegamąjį. Langas iki žemės, iš gatvės atsklindantys šviesoforo blyksniai, senamiesčio vaizdas... Koks kontrastas mūsų ramiam kambariui namuose! Ir kokia patogi lova :)
Liūtas. Šokinėkite aplink mus! Kitą dieną jau pasijuntame tikrais turistais. Išdidžiais ir vertais pagarbos bei visuotinio apšokinėjimo. Cha, aš jau žinau, į kurias kavines geriau nosies nekišti. Ir kuriose galiu tikėtis kažko nepaprasto. Mane jau informavo, kad iki molo pėstute geriau neiti – daug patogiau bus privažiuoti. Ir netgi dar kartą nueiname pasivaikščioti į tą patį parką, kurį vakar paskubomis lėkte pralėkėm. Jaučiuosi tokia visažine, kad net pačiai smagu.
Mergelė. O gal dar kartą pasitikslinti? Vakarykštis visažiniškumas šiandien jau išgaravęs kaip dūmas. Nes jau žinau, kad visais malonumais pasimėgauti čia nespėsiu. Atostogų laikas negailestingai trumpėja, o aš dar tiek nepamačiau! Čiumpame mano brangiausiojo sąrašą „iPhone“, dėl kurio nepiktai traukiau jį per dantį namuose, ir imame sudarinėti planą visoms ateinančioms 5 paroms, kad spėtume pamatyti tai, kas tikrai įdomu.
Svarstyklės. Ir vis dėlto dvejonių neišvengiame. Ar į tą muziejų eiti šiandien, ar rytoj? Šiandien oras geras, turėtume eiti prie jūros. Bet po vakar man nemaloniai maudžia pečius – vis dėlto nusvilau saulėje... Tačiau rytoj prognozuoja trumpalaikį lietų, todėl pramogas po stogu geriau būtų atidėti rytojui... Bet ką tada veikti šiandien, jei prie jūros ne itin noriu?...
Skorpionas. Jamam malonumus! Jei atostogauti – tai atostogauti. Prie jūros. Pečius prisidengiu leopardo raštais margintu šaliu, ant galvos – plačiabrylė skrybėlė, ir aš jau išdidžiai sėdžiu paplūdimy, mėgaujuosi bangų ošimu. Rytoj laukia lietus ir muziejus. Į kurį mano brangusis ne itin nori eiti. Bet noriu aš. Ir tai svarbiau!
Šaulys. Keliaujam. Taip, jis su manim kantriai ir nebambėdamas išvaikščiojo po galerijas ir pasigrožėjo muziejaus eksponatais. Paslauga už paslaugą – taip sąžiningiausia, ar ne? Todėl šiandien traukiame žvyrkeliu į jo nusižiūrėtą vietelę, kuri „lankytinų“ sąrašuose atsidūrė dėl to, kad joje apskritai mažai kas lankosi. Laukinė gamta, jokios civilizacijos. Suprask, gražu. Nelabai to grožio suprantu, bet... atėjo Šaulio periodas – metas keliauti ir patirti nuotykių!
Ožiaragis. Desperatiškas tikslumas. Priešpaskutinė atostogų diena. Turime nuveikti tiek daug! O laiko beliko vos kruopelytė. Dabar jau nebe paprasčiausiai žiūrinėjame, ką aplankyti norėtume. Dabar jau deriname savo pramogas valandų ir minučių tikslumu. Kad iš karto paplaukioję garlaiviu dar spėtume nulėkti ir į koncertą. Iš 5 restoranų, kuriuose dar nebuvome, žemėlapyje susirandame tą, kuris yra šalia parko, kurį taip pat turime pamatyti. Kad viskas būtų pakeliui, kad šiandieninis mūsų maršrutas leistų įvykdyti programą maksimum.
Vandenis. Su vėjeliu! Paskutinė atostogų diena. Į lagaminą daiktai keliauja chaotiškai ir bet kaip – svarbu greitai susikrauti ir dar pasimėgauti kurorto malonumais, o jau kai grįšime namo, bus galima krapštytis juos iškraunant ir tvarkant. Uždarome viešbučio duris, atiduodame raktą. Ko dar nespėjome? Ką pasirinkti baigiamuoju savo kelionės akcentu? Kad kartais nepasirodytų per mažai, tų akcentų išsirenkame net tris. Kavinę, kurioje labai norėjau paragauti firminės sriubos, parką, kuriame dar nemačiau to ypatingojo fontano, ir pramoginį pasivažinėjimą po miestą karieta – visas atostogas galvojau, kad to nenoriu, o šiandien užsimaniau.
