Kovo pabaigoje Maskvoje vykusioje turizmo parodoje „MITT 2013“ dalyvavo ir Lietuvos delegacija. Šiais metais Lietuvą atstovavo ne tik rytuose gerai žinomi Palangos ir Druskininkų kurortai, bet ir atskirą stendą turėjusios medicinos turizmo paslaugas teikiančios bendrovės. Sveikatos turistus į Lietuvą viliojo gerai žinomos gydymo įstaigos - „Medicinos diagnostikos centras“, „Baltijos ir Amerikos klinika“, „BMP klinika“ ir pirmus metus parodoje pasirodžiusi Abromiškių reabilitacijos ligoninė.
Klasteriai padeda plėstis
Sveikatos turistų srautus siekiančios auginti įmonės gilina bendradarbiavimą ir buriasi į klasterius. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius teigia, kad medicinos klasteriai padeda Lietuvos žaidėjams išeiti į platesnius vandenis.
„Pavienei įstaigai būti išgirstai pasaulinės reklamos triukšme išties sunku. Mūsų tikslas – sutelkti resursus ir pristatyti Lietuvos medicinos įstaigas ir jų teikiamas paslaugas tikslinėse rinkose“, – teigė L. Paškevičius. Ūkio ministerijos ir VšĮ „Versli Lietuva“ iniciatyva, Lietuvos ambasadoje Maskvoje buvo pristatytas medicininio turizmo klasteris.
Parodos dalyvių teigimu, Lietuvos medicininio turizmo stendas sulaukė nemažai susidomėjimo. Interesantų tarpe buvo ir stambių įmonių, kaip Rusijos draudimo paslaugų milžinas „Rosgosstrakh“, turintis daugiau nei 25 milijonus klientų.
Trukdo vizų išdavimo tvarka
Paklaustas apie esminius trukdžius Lietuvos sveikatos paslaugų turizmo plėtrai, L. Paškevičius teigė, kad šalies patrauklumui trukdo draugiškų santykių su rytų kaimynėmis stoka bei mažas bendradarbiavimo lygis su vietinėmis valstybinėmis institucijomis.
Vis dėlto, kaip vieną pagrindinių problemų medicinos įstaigas vienijančios organizacijos vadovas įvardino vizų išdavimo tvarką.
„Sveikatos turistus dažnai atlydi artimieji, kuriems grįžti į gimtąją šalį reikia kone tą pačią dieną. Turime situaciją, kuomet pastariesiems norint grįžti artimųjų, reikia ilgalaikės vizos. Juolab, kad mūsų tarpininkų teigimu, kiekviename konsulate vizų išdavimo tvarka skiriasi, nors iš esmės ji turėtų būti vienodą“, – pasakojo L. Paškevičius.
Tikimasi 120 mln. litų
Atsirandant galimybėms nevaržomai keliauti, vis daugiau gyventojų ieško pigių ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų. Jungtinių Valstijų Sveikatos ir Žmogiškųjų išteklių departamento skaičiavimais, 2011 metais globali sveikatos priežiūros paslaugų rinka prilygo 3 trln. JAV dolerių (7,95 trln. litų), tuo tarpu vien sveikatos turizmas sukūrė apie 80 mlrd. litų pajamų. Valstybės, turinčios pakankamus techninius ir žmogiškuosius resursus kokybiškoms ir sąlyginai pigioms paslaugoms teikti vis aršiau kovoja dėl sveikatos turistų.
Palyginimui, Vengrija iš medicinos turizmo kasmet uždirba 368 mln. eurų (1,3 mlrd. litų), tuo tarpu Lietuva šiame sektoriuje tik deda pirmuosius žingsnius. „Ernst & Young“ atliktoje Lietuvos medicinos turizmo galimybių analizėje teigiama, kad jau 2022 metais medicinos turizmas teiktų 284 mln. litų viršijančias pajamas.
Ūkio ministerijos parengtoje turizmo plėtros strategijoje rašoma, kad sveikatos priežiūros paslaugų sektorius turėtų būti vystomas keliais etapais, pradžiai nusitaikant į gerai pažįstamas rinkas rytuose, kryptingai investuojant į žinias ir techniką, kol bus pasiektas paslaugų lygis, patrauklus viso pasaulio vartotojams.
Skaičiuojama, kad medicinos turistas atvykęs į Lietuvą su lydinčiu asmeniu, šalyje išleidžia iki keturių kartų daugiau lėšų, nei atvykusieji pramogų tikslais. Remiantis Centro ir Rytų Europos šalių praktika, skaičiuojama, kad apie 80 proc. visų sveikatos turizmui išleistų lėšų papildo privačių klinikų kasas. Tikimasi, kad privačios medicinos sektoriuje augantys atlyginimai paskatintų jaunus gydytojus likti Lietuvoje, užuot išvykus svetur.
Vilius Petkauskas
