Nuo gandų iki realybės - per pastaruosius porą mėnesių pasirodė tiek „ančių“, tiek faktų apie incidentus atominėse elektrinėse. Tačiau Lietuvos gyventojams, rodos, tai nė motais, rašo "Respublika".
Sociologai tvirtina, kad po incidentų Slovėnijos ir Ukrainos atominėse elektrinėse Lietuvos gyventojų požiūris į atominę energetiką vargu ar pasikeis. Esą prie atominio milžino alsavimo esame jau įpratę.
Ne tik gandai
Turbūt visi pamename neseniai paskleistus gandus, esą Sankt Peterburge (Rusija) sprogo atominė elektrinė. Tąsyk žinia, nors ir išgalvota, paplito žaibiškai. Atsargumo priemonių ėmėsi ne tik pavieniai namų ūkiai, bet ir mokyklos bei vaikų darželiai.
Panašią paniką išgyveno ir kaimynė Baltarusija, kurios gyventojams kiek anksčiau buvo paskleistas gandas, esą sprogo Ignalinos atominė elektrinė.
Po minėtųjų dviejų „ančių“ pasirodė įvairiausių spėliojimų tema „kam tai naudinga“. Vienos versijos atsirėmė į atominės energetikos oponentų gretas - esą jiems palanku visuomenėje sudaryti neigiamą branduolinės energetikos įvaizdį. Kiti kaltino Kremlių, kuris esą galėtų siekti padėties Lietuvoje destabilizacijos ir, vėlgi, pasipriešinimo atominei energetikai.
Tačiau gandai netruko tapti faktais. Ačiū Dievui, ne tokiais šiurpiais. Praėjusį trečiadienį Krsko (Slovėnija) elektrinės aušinimo sistemoje buvo užfiksuotas nuotėkis, dėl to pradėtas jėgainės stabdymo procesas. Tuomet Europos Komisija per specialią įspėjimo sistemą apie pavojų informavo visas 27 Europos Sąjungos šalis. Tačiau Slovėnijos aplinkos ministerija pareiškė nusistebėjimą dėl aliarmo Europoje, nes pačios žinybos Liublianoje incidentą įvertino kaip „nedidelį“.
Ukraina prisipažinti neskubėjo
Bet ne viskas atominėje energetikoje vyksta taip operatyviai. Štai ukrainiečiai apie incidentą pranešė tik nuo įvykio praėjus daugiau nei savaitei. Ukrainos valstybinė atominės energijos kompanija „Energoatom“ ketvirtadienį pripažino, kad gegužės 29 dieną šalies šiaurės vakaruose esančioje Rovno atominėje elektrinėje buvo užfiksuotas vandens nuotėkis, tačiau į atmosferą radioaktyvių medžiagų nepateko.
Pranešimas buvo išplatintas tada, kai pastarąsias kelias dienas Ukrainoje ėmės sklandyti gandai, esą regione padidėjo radiacijos lygis. „Energoatom“ birželio 3 d., antradienį, išplatino oficialų pranešimą, kuriame teigiama, kad keturios šalies atominės elektrinės dirba be trikdžių.
„Energoatom“ generalinis direktorius Viktoras Stovbunas nacionalinei televizijai „Inter“ ketvirtadienio vakarą sakė, kad apsaugos sistema Rovno jėgainėje „gavo įspėjimą apie vamzdžio, tiekiančios vandenį reaktoriui, įtrūkimą. Tai nutiko antrinėje grandinėje, kuri visai neturi sąlyčio su radioaktyviomis medžiagomis“.
Lietuvius išgąsdinti sunku
Sociologas Vladas Gaidys, viešosios nuomonės tyrimo centro „Vilmorus“ direktorius, įsitikinęs: panašūs incidentai ir gandai apie avarijas atominėse elektrinėse nemažina branduolinės energetikos šalininkų gretų Lietuvoje. Pasak jo, prie to prisideda Ignalinos atominė elektrinė:
lietuviai jau du dešimtmečius gyvena atominės elektrinės pašonėje, tad žino, kas tai yra, ir geriau informuoti, kokios grėsmės gali kilti. O gandai ir smulkūs incidentai Lietuvos visuomenei nė motais.
„Lietuviai labai pozityviai žiūri į branduolinę elektrinę. Turėtų būti labai stiprus, labai konkretus (incidentas - red. past.), kad lietuvio nuomonė pasikeistų“, - „Respublikai“ pareiškė sociologas.
V.Gaidys pateikė ir priešingą pavyzdį - latvius. Viešumoje pasirodžius informacijai apie incidentą Slovėnijoje, dalis latvių ne juokais sunerimo, avarija buvo plačiai nušviesta žiniasklaidoje. Neišvengta ir panikos apraiškų: kai kurie latviai pradėjo į pieną lašinti jodą. Tuo tarpu Lietuvoje informacija apie incidentą daugeliui praėjo pro ausis.
Kęstutis Sadauskas
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas
Deryboms dėl Ignalinos elektrinės darbo pratęsimo šie incidentai tikrai nepakenks. (Juokiasi.) Europos Komisija laikosi savo pozicijos: pagal Europos standartus Ignalinos atominė elektrinė nėra pakankamai saugi, kad galėtų dirbti ilgiau kaip iki 2009 m. pabaigos.
Nieko tragiško neįvyko. Visi signalai buvo apie ne visai reikšmingus dalykus. Netgi galima sakyti, kad branduolinės energetikos stebėsena ypač griežta - kiekvienas nesklandumas iškart pagaunamas ir sužiūrimas. Kažin ar yra nors viena energetikos rūšis, kuri taip prižiūrima.
Skaidrumo yra pakankamai.
Jeigu visuomenė į bet kokį tokio pobūdžio signalą reaguos jautriai, galima sulaukti, kad atominės energetikos palaikymas sumažės. Bet jeigu bus įvertintas priežiūros patikimumas, galima teigti ir atvirkščiai - kad pasitikėjimas branduoline energetika padidės.
Yra žmonės, kurie branduolinei energetikai priešinasi iš principo. Kiti ją palaiko. Žinoma, šie incidentai gali tapti argumentu kalbant, kad atominė energetika yra nesaugi. Bet pagal šiuos incidentus to niekaip negalima teigti.
Ignas Staškevičius
UAB „NDX energija“ generalinis direktorius
Minėtieji incidentai (Slovėnijoje ir Ukrainoje - aut. past.) nebuvo rimti ir pavojaus žmonių sveikatai nesukėlė. Manau, būtų per anksti daryti kategoriškus vertinimus dėl Briuselio pozicijos atominės energetikos klausimu ar juo labiau kelti paniką.
Žinoma, atomas pats savaime yra pavojingas. Bet jeigu pažiūrėsime į užsienį, neišvengiama incidentų ir, pvz., su hidroelektrinėmis. O kalbant apie saugumo standartus, Ignalinos atominė elektrinė niekuo nenusileidžia kitoms atominėms.
Yra visokių planų, kaip Lietuvai išbristi iš to trūkumo, kuris susidarytų uždarius Ignaliną, pvz., elektros gamybai naudoti greitai atsinaujinančią biomasę. Kad ir ką degintum, anglies dvideginio išmetimas didėja. Tiesa, ir atominė energetika nėra vertinama vienareikšmiškai: vieni aplinkosaugininkai ją vadina „žalia“, kiti siūlo atsisakyti.
Bet nemanau, kad po šių incidentų ir gandų atominės energetikos palaikymas Lietuvoje smarkiai sumažės. Juolab kad pasaulyje palankumas jai didėja.
Žinoma, gali būti ir radikalių sprendimų. Pavyzdžiui, austrai referendumu balsavo nepaleisti jau pastatytos atominės elektrinės, tai jiems labai brangiai kainavo. Jeigu reikės galvoti apie alternatyvas Lietuvoje, jos tikrai bus surastos. Bet nebūtinai geresnės.
Be abejo, reikės atsižvelgti ir į visuomenės nuomonę. Niekas nekalba apie atominės elektrinės statybą Lietuvoje bet kokia kaina.
Šarūnas Černiauskas
Sergejus Tichomirovas
