Atnaujinto „Alfa Romeo Stelvio“ testas: Geresnis tapo dar geresniu

Priežasčių nuvertinti „
Alfa Romeo“ markės automobilius, tiesą sakant, tikrai yra. Pastarųjų trisdešimties metų istorija byloja, jog „Alfa Romeo“ inžinieriai turėdavo užtektinai žinių ir resursų sukurti konkurencingą automobilį, tačiau niekaip nesugebėdavo išlaikyti tęstinumo. Puikus to pavyzdys – „Alfa Romeo 156“ ir tuo pačiu metu pasirodęs „E46“ kartos 3 serijos BMW. Abudu automobiliai anuomet konkuravo tarpusavyje, abu bandė įtikti tiems, kas vertino vairavimo malonumą, tačiau 3 serijos BMW itališką analogą Europoje populiarumo ir pardavimų statistikoje pranoko kelis kartus. Ar dėl to, kad „E46“ buvo geresnis automobilis? Tikrai ne.

Priežasčių, kodėl taip atsitiko, yra ne viena. Visų pirma – BMW prekės ženklo įtaiga. Antroji priežastis – klasikinė komponuotė. Ir trečioji priežastis – gamintojas nuolatos siūlydavo įvairiausius atnaujinimus, patobulinimus, kurie padėjo vokiečiams išlaikyti susidomėjimą. Jeigu
BMW potencialiems 3 serijos pirkėjams siūlė rinktis iš trylikos skirtingų modifikacijų, tai „Alfa Romeo“ tepasiūlė septynias. BMW siūlė rinktis iš penkių kėbulo tipų, „Alfa Romeo“ – dviejų. Ir ši keista praktika išliko iki šių dienų, nes prieš keletą metų debiutavę „
Alfa Romeo Giulia“ ir „
Alfa Romeo Stelvio“ simbolizavo naują bendrovės etapą, kuriame italai sieks susigrąžinti prarastas pozicijas bei visam pasauliui pasakyti, jog „Alfa Romeo“ yra tas automobilis, kuris gali pasiūlyti didžiausią vairavimo malonumą.

DIZAINAS

Automobilių gamintojai puikiai žino, jog norint sudominti tuos, kuriems patinka vairuoti ir kuriems ši veikla teikia malonumą, iš pradžių reikia sugrįžti prie ištakų – klasikinės komponuotės. Žinoma, „Alfa Romeo“ inžinieriai turi užtektinai patirties ir įgūdžių priekiniais ratais varomą platformą paversti džiuginančiai smagia, tačiau entuziastų palankumo galima sulaukti tik su galinių varančiųjų ratų pavara. Ir net padarius tai, negali būti užtikrintas, jog ypatingai išranki benzingalvių bendruomenė jam suteiks aukštą balą. Puikus to pavyzdys – lūkesčių absoliučiai nepateisinęs „
Toyota GT86“.

Tad kas slypi už šio gražaus veidelio? Pakankamai rimtas inžinerinis kūrinys. Visuose „Stelvio“ modeliuose variklis sumontuotas priekyje – jis suka galinius ratus. Priekinė ir galinė pakaba – nepriklausoma. Priekiniai sparnai, bagažinės dangtis ar variklio dangtis – iš aliuminio. Varantysis velenas – iš anglies pluošto. Skaitant tai susidaro įspūdis, jog kalbame ne apie eilinį miesčionišką visureigį, kurio sėdynės bus nutepliotos šokoladu, o apie sportišką kupė, tačiau šių sprendimų dėka „Alfa Romeo“ teigia, jog visos „Stelvio“ modifikacijos pasižymi nepriekaištingu svorio paskirstymu tarp ašių, o eilinį dyzelinį variklį turinti „Stelvio“ versija yra 145 kilogramų lengvesnė už „
BMW X3“ ir net 236 kilogramais lengvesnė už „Lexus NX“.

Taigi, inžinerine prasme šis „Stelvio“ turi tai, ko reikėtų norint lygiavertiškai konkuruoti su nuožmiaisiais vokiečiais. O ką tuomet galima pasakyti apie automobilio išvaizdą? Sritį, kuri, tiesą sakant, daugeliui turi didesnę svarbą negu tai ką, naktimis veikė inžinieriai.

Kaip ir kolegos, rankose išdidžiai laikantys varantįjį veleną, taip ir dizaineriai didžiausiu prioritetu laikė aerodinaminį efektyvumą, todėl nereikėtų stebėtis, jog žvelgiant į „Alfa Romeo Stelvio“ neišvysite kampuotų linijų ar aštrių kampų. Jame tiesiog nėra perdėtai nereikalingų elementų, iškilesnių linijų ar formų, kurios užgožtų kitus (mes žiūrime į tave, BMW). Kaip ir prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų, taip ir dabar priekinę „Alfa Romeo“ dalį puošia šios markės simboliu tapusios grotelės. Aplink jas – gana neiššaukiančios, bet veržlios kėbulo linijos, kurios, mums asmeniškai, nuolatos kelia asociacijas su tuo raudonu ir įniršusiu paukšteliu iš „Angry Birds“.

Vertinant objektyviai, tai tikrai nėra pats gražiausias automobilis rinkoje ar netgi „Alfa Romeo“ markės istorijoje, tačiau vargu, ar bendrovės priimtus sprendimus reikėtų vertinti tik per grožio prizmę, nes kaip žinote patys – grožio ir stiliaus samprata labai priklauso nuo asmeninių vertybių bei skonio, tad mums atrodo, jog „Stelvio“, kartu su „Giulia“, priklauso prieš keletą dešimtmečių pasirodžiusių „Alfa Romeo 145“, „155“ ir „164“ modelių gretoms. Tikrai ne grožio konkursams skirti automobiliai, tačiau savotiška išvaizda iki šiol sugebėjo išlikti nepavaldi laikui, tad mes viliamės, jog toks pats likimas laukia ir atnaujinto „Alfa Romeo Stelvio“. Galiausia, jeigu bendrovės dizainerių darbą reikėtų įvertinti faktais – „Alfa Romeo Stelvio“ oro pasipriešinimo koeficientas yra geresnis už „Lexus NX“ (0,34 Cd), „Jaguar F-Pace“ (0,34 Cd) ir yra lygus su „Volvo XC60“ ir „Audi Q5“, bet nusileidžia „Mercedes-Benz GLC“ (0,31 Cd).

INTERJERAS

Daugiau apie techninę, o ne stilistinę pusę galvoję specialistai, regis, sugebėjo pasinaudoti savo įtaką, kai atėjo metas suprojektuoti itališko visureigio interjerą. Čia, vėlgi, dominuoja lengvumo pojūtis ir aptakių formų elementai, kurie, tiesą sakant, buvo labai skoningai sujungti į bendrą visumą. Vis dėlto, iškart norisi sau užduoti klausimą – ar „Alfa Romeo“ nepersistengė laikydamasi elementarumo ir funkcionalumo principo? Šį klausimą užduoti norisi dėl to, jog „Alfa Romeo Stelvio“ interjere nerasite nieko (atleiskite, kalbininkai) blatno. Jame nėra didžiulio lietimui jautraus ekrano ar interjero apšvietimo sistemos, kuri tamsiu paros metu leistų sukurti įspūdį, jog sėdite naktiniame klube. Netgi norisi pasakyti, jog interjero apipavidalinimas šiek tiek senamadiškas, bet ar tai reikėtų laikyti trūkumu? Gal kaip tik tai – privalumas, nes galite susikoncentruoti į pagrindinę ir daugiausiai malonumo teikiančią veiklą – vairavimą.

Šį kartą gamintojas pabrėžia, jog „Stelvio“ atnaujinimo proceso metu, bendrovės specialistai daugiausiai dėmesio skyrė vairuotojo ir automobilyje sėdinčių keleivių gerbūviui. Tokį sprendimą gamintojas priėmė po nuožmios kritikos, mat kokybine prasme „Stelvio“ neprilygo analogams iš Vokietijos. Ar tokia kritika buvo pelnyta? Tiesą sakant – ne.

Analogiškuose „Audi“, BMW ar „Mercedes-Benz“ automobiliuose situacija buvo ne ką geresnė, tačiau daugelis to nepastebėdavo, nes Vokietijos automobilių gamintojai moka nukreipti jūsų dėmesį. Ten kur mato akys ir liečia pirštai, ten galėdavote pajausti tariamą kokybę. „Audi“, BMW ar „Mercedes-Benz“ susikoncentravimas į mažytes ir nuolatos čiupinėjamas ir matomas detales sugeba sukurti efektą, kuriam po to labai sunku pasipriešinti. Ir visai nesvarbu, jog „Mercedes-Benz GLC“ interjere dominuoja iš pigaus plastiko pagamintos detalės, visiškai nesvarbu, jog „BMW X3“ surinkimo kokybė keldavo abejonių. Svarbiausia yra tai, jog vidinė durų apdaila gali būti padengta oda, o ant garso kolonėlių matyti užrašas „Bowers and Wilkins“.

„Alfa Romeo“ siekdama ištaisyti padarytas klaidas, šį kartą susikoncentravo į smulkmenas: pigiu plastiku apgaubtą pavarų svirtį pakeitė analogas, aprengtas malonia liesti oda. Patogią naudoti, bet archajišką grafinę sąsają turėjusi multimedija buvo pakeista visiškai nauju analogu. Vairo forma tapo truputėlį siauresnė, o pats vairas – truputėlį storesnis ir aprengtas kokybiškesne dirbtine oda. Ir tokių mažyčių pokyčių automobilio viduje yra kelios dešimtys, tad labai stipriai susikoncentravus ir „myliu ir nekenčiu“ požiūrį padėjus į šalį, iš tiesų, norisi pasidžiaugti, jog gamintojas atsižvelgia į sveiką ir konstruktyvią kritiką.

Vis dėlto, mes nenustebtume, jeigu kai kurie aukštesnės klasės automobilių vairuotojai liks nusivylę išgirdę, jog nebūtinų, bet malonių privalumų sąraše nerasite masažuojančių ar ventiliuojamų sėdynių, skaitmeninio prietaisų skydelio ar didesnių galimybių individualizuoti automobilio interjerą. Žinoma, tai nėra tie dalykai, dėl kurių automobilis tampa blogesnis, bet žinant statistinį vairuotoją – tai gali tapti kliūtimi.

 DINAMIKA

Tradiciniai vidaus degimo varikliai su papildomą pastiprinimą siūlančiomis turbinomis – vieninteliai pasiūlymai „Alfa Romeo Stelvio“ variklių gamoje. Šiuo metu „Stelvio“ gali būti komplektuojamas su vienu iš trijų variklių: keturių cilindrų benzininiu, keturių cilindrų dyzeliniu ir šešių cilindrų benzininiu. Nebent savo kišenėje turite atliekamus 93 tūkst. eurų, jūsų pagrindiniu pasirinkimu taps keturis cilindrus turinčios jėgainės. Priežasčių pasirinkti dyzelinu arba benzinu varomą motorą yra ne viena, bet, jeigu kiekvieną dieną nuvažiuotų kilometrų skaitliukas nesisuka kaip velnių priėdęs, tuomet besąlygiškai rinkitės 280 arklio galių išvystantį benzininį variklį.

Galinius arba, kai situacija pareikalauja, visus keturis ratus sukantis turbininis motoras itališkame SUV yra žvitrus tarsi ratelyje paleistas žiurkėnas ir padidinto pravažumo automobiliui suteikia papildomo žavesio,  kuriuo dažniausiai pasižymi sportiški hečbekai, skatinantys ieškoti ilgesnio, vaizdingesnio maršruto namo. Eikliam, dinamiškam ir stebėtinai lengvai kvėpuojančiam varikliui būtų galima priekaištauti tik dėl kelių smulkmenų: kiek blankokos melodijos ir per anksti įsijungiančio sūkių ribotuvo (ties 5500 aps./min.), įdiegto tik dėl itin griežtų taršos emisijų.

Variklio elastingumas ir lengvumo pojūtis labiausiai išryškėja perlipus iš „Audi Q5“ ir ypač iš „Volvo XC60“, kur panašaus galingumo benzininis variklis juntamai vangesnis. Susidaro jausmas, jog „Audi“ ir „Volvo“ varikliai būtų aprengti tramdomaisiais marškiniais ir sėdėtų užkimštomis burnomis. Jeigu „Stelvio“ 100 km/val. ribą visuomet ir bet kada galės pasiekti greičiau nei per 6 sekundes, tai „Audi“ bei „Volvo“ tas pačias užduotis atliks per maždaug 6,5-7 sekundes. Jeigu tai atrodo kaip nežymus skirtumas, itališko variklio elastingumas išryškėja siekiant įsijungti vieną ar dvi pavaras žemiau ir tiesiog prasilėkti su vėjeliu. Momentali „Stelvio“ reakcija į pavėsį padėtų ne tik „Audi“ ar „Volvo“, bet ir BMW analogą. O ką jau kalbėti apie vėžliškai lėtą „Lexus NX“, kuris greitėdamas skleidžia kniaukiančio katino garsus.

VALDYMAS

Kuomet „Alfa Romeo“ pirmą kartą pristatė „Stelvio“, gamintojos atstovai neslėpė pasididžiavimo ir teigė, jog šis pūstas visureigis pasižymi tokiomis pačiomis valdymo savybėmis kaip ir „Giulia“. Jeigu automobilio pristatymo metu buvome nusiteikę skeptiškai, tai dar vienas pasivažinėjimas su „Stelvio“ tik dar kartą įtikino, jog „Alfa Romeo“ miesčioniškas visureigis kelyje elgiasi ne prasčiau negu sportiškas hečbekas.

Puikiai suprantame, jog daugeliui gali pasirodyti keista tokį masyvų ir aukštą automobilį lyginti su sportišku hečbeku, tačiau „Stelvio“ vairavimui skirti įrankiai veikia itin preciziškai. Netgi labai nenustebtume, jeigu kai kuriems „Stelvio“ elgesys kelyje iš pradžių pasirodytų pernelyg nervingas ir jautrus.

Norint priversti automobilį judėti, iš pradžių atliekate pakankamai normalias procedūras. Įsitaisote vairuotojo sėdynėje, užvedate variklį, pavarų perjungimo svirtį patraukiate žemyn ir spaudžiate akceleratorių. Viskas labai normalu ir įprasta. Viskas apsiverčia aukštyn kojom, kai pirmą kartą pasukate automobilio vairą.

Dėl „Alfa Romeo“ inžinierių noro užtikrinti, jog vairuodami automobilį važiavimo trajektoriją keistumėte greičiau negu sugebate sumirksėti, net ir minimalus pasukimas į kairę ar dešinę priverčia „Stelvio“ šoktelėti tai į vieną, tai į kitą pusę. Jautrus, bet tikslus vairo mechanizmas nėra naujovė „Alfa Romeo“ automobiliuose, tačiau „Stelvio“ (ir „Giulia“) modeliuose esanti sistema pranoksta grynakraujus sportiškus modelius.

Prisitaikymo pareikalaus ir stabdžių sistema, kuri, vėlgi, nėra įprasta. Tai „Brake-by-wire“ tipo sistema, kurioje nėra tiesioginės jungties tarp pedalų ir pačios stabdžių sistemos. Įprastu stabdžių sistemų komponentus ir skysčius pakeitė keletas daviklių ir aktuatorius. Technologiškai pažangus sprendimas – be abejonės. Efektyvus? Pripratus – taipogi, bet ji atima hidraulinės sistemos suteikiamą natūralumą ir sugebėjimą stabdžių pedalo paspaudimo jėgą paskaičiuoti atsižvelgiant į automobilio siunčiamus signalus.

Taigi, kas įvyksta nuvažiavus pirmuosius keliasdešimt kilometrų? Tiesą sakant, pradedi ieškoti priežasčių ištrūkti iš didmiesčio, nes sklandus ir užtikrintas pakabos darbas bei guvus variklis taip ir kviečia mėgstamą užmiesčio maršrutą įveikti po kelis kartus. Pirmyn-atgal, ir vėl – pirmyn bei atgal. Nejučiomis pastebi, jog per pusdienį prasukai kelis šimtus kilometrų, tačiau noras vairuoti niekur nepradingo. Velniai rautų, paskutinį kartą taip smagu už SUV automobilio vairo buvo priešais save matant „Porsche“ ženkliuką.

EKSPLOATACIJA

Jeigu „Volkswagen“ ar „Opel“ markės ratuočių kainodara daugeliui atrodo patraukliai, tai aukštesnės klasės automobilių kūrėjai kainoraščius sudarinėja pagal kitus kriterijus.

Pradėję žvalgytis į vidutinio dydžio SUV tipo automobilį, net nesvarstykite apie tokio automobilio įsigijimą, jeigu jūsų biudžetas atsiremia į 40 tūkst. eurų siekiančias lubas. Štai, tik ką atnaujinta „Audi Q5“ mūsų šalyje kainuoja nuo 48 000 eurų, „BMW X3“ – nuo 46 990 eurų, „Mercedes-Benz GLC“ – nuo 48 799 eurų, o į „Volvo“ karalystę galima įžengti nuo 45 550 eurų.

Tad kaip šioje kompanijoje atrodo „Alfa Romeo“? Iš tiesų, atnaujintas „Stelvio“ šioje kompanijoje pasižymi patraukliausia kainodara. Nors atnaujintas modelis pabrango vidutiniškai 5000 eurų, tačiau už šios sumos slypi apčiuopiama nauda.

Lietuvoje bazinis ir pigiausias „Stelvio“ modelis turi 190 arklio galių išvystantį dyzelinį variklį, galinių varančiųjų ratų pavarą bei „Super“ įrangos lygį. Šis „paketas“ kainuoja nuo 43 990 eurų ir už jį gausite automobilį, kuriame rasite: šūsnį saugumo ir vairavimą palengvinančių sistemų, 6 oro pagalves, dviejų zonų klimato kontrolę, beraktę automobilio užvedimo sistemą, galinius atstumo jutiklius, šildomus šoninius veidrodėlius, „Bi-Xenon“ technologiją turinčius priekinius žibintus bei dar keletą priedų. Visai neblogai.

Jeigu norite daugiau, tuomet turėsite pasirinkti „Veloce“ arba „Ti“ įrangos lygį. Pavyzdžiui, „Ti“ versija su tokiu pačiu varikliu, bet jau su keturių varančiųjų ratų pavara, kainuos jau 52 990 eurų. Tiesa, už beveik 10 tūkst. eurų didesnę kainą gausite nemažai naudingų priedų: adaptyvią greičio palaikymo sistemą, geresne ir kokybiškesne oda padengtas bei 8 kryptimis valdomas priekines sėdynes, medžio intarpus, geresnę multimedijos sistemą bei 19 colių skersmens ratlankius, o ir daugelis interjero apdailos detalių bus padengtos oda.

Didžiausias koziris, mūsų nuomone, yra ne mažesnė negu konkurentų kaina, o patraukliau atrodanti garantija. Lietuvoje „Alfa Romeo“ automobiliams suteikia penkerių metų garantiją be ribos apribojimo. Panašų pasiūlymą ant stalo gali pateikti tik BMW. Likusieji apsiriboja trijų metų, 100 000 kilometrų garantija arba 5 metų garantiją siūlo už papildomą mokestį.