Sodresnis skonis ir sveikesnė alternatyva
Paprastai, kai iš alaus pašalinamas alkoholis, jo skonis pasikeičia. Todėl „GO Pilsner“ kūrėjai siekė išlaikyti alaus kūno pojūčio balansą ir nusprendė vartotojus nustebinti dar ryškesniu skoniu.
„Pateikiant nealkoholinį alų, svarbu, kad nebūtų prarastas alui būdingas skonis. Todėl keisdami receptūrą norėjome, kad skonis ir aromatas būtų kiek įmanoma artimesnis įprastam alui, norėjome išvengti jam nebūdingo saldumo ar kitų naujų savybių. Be to, siekėme pagerinti produkto maistingumą. Pilsner nealkoholinio alaus skonį papildomai paryškinome, keitėme aromatines jo savybes, kad apynys būtų ryškesnis ir dar labiau atitiktų pilsner alaus stilių“, – pasakoja „Švyturio“ daryklos aludarė D. Jočytė.
Nors šįkart darykla didžiausią dėmesį skyrė populiariausio pasaulyje pilsner stiliaus nealkoholinio alaus atnaujinimui, maistingumo atžvilgiu patobulintas buvo ir kvietinis. Siekiant atliepti vartotojų sveikesnės gyvensenos poreikius, abiejų produktų sudėtyje yra palikti tik naturalūs cukrai iš salyklo, todėl dabar 100 ml „GO Pilsner“ yra tik 1,2 g, o „GO Wheat“ – tik 1,1 g natūralių cukrų. Palyginimui, gazuotuose limonaduose ar sultyse cukrų kiekis gali būti net iki 10 kartų didesnis.
Dealkoholizacijai – moderniausios technologijos
Kai kurios alų kuriančios įmonės vis dar taiko senus metodus, kai, gamindamos nealkoholinį alų, dirbtinai stabdo fermentacijos procesus. Tokiu būdu rizikuojama, kad aluje liks netipiškai saldus ir grūdiškas skonis.
Tuo tarpu „Švyturio-Utenos alaus“ darykla savo gamybos technologijomis stipriai pažengusi, o tai leido ne tik išlaikyti sodrų alaus skonį, bet ir pagerinti maistines jo savybes.
„Alkoholio išėmimui naudojame membraninę įrangą. Pirmiausia išverdame misą, sufermentuojame alų mielėmis, o vėliau nukreipiame į dealkoholizacijos įrenginį, kuriame alus praleidžia 24 val., palaipsniui praeina pro membranas, kol galiausiai pašalinamas alkoholis. Šis metodas dėkingas tuo, kad nealkoholiniame aluje maksimaliai išsaugomos pradinės skonio savybės, neprarandame aromatinių apynių, kurie būdingi įprastiniam alui, o tai – didžiulis privalumas“, – tvirtina aludarė D. Jočytė.
Pirmieji lietuviai, atliepę netoleruojančių glitimo vartotojų poreikius
Maža to, darykla pasitelkė ir skandinaviškus technologinius procesus bei nealkoholiniame pilsner stiliaus aluje pagal Europoje priimtinas normas sumažino glitimo kiekį iki tinkamo vartoti žmonėms, kurie jo netoleruoja.
„Gluten-free alaus gamybos kontrolės sistema yra daug griežtesnė, tais pačiais vamzdžiais nebegali bėgti joks kitas įprastas alus. Kiek žinau, esame pirmieji iš lietuvių gamintojų, sukūrę nealkoholinį alų glitimo netoleruojantiems vartotojams“, – džiaugiasi D. Jočytė.
