Atlikus pirmąjį Kauno pilies restauracijos etapą – bokšto ir dalies sienų atnaujinimą, pilies raktas simboliškai perduotas miesto vadovams.UAB „Restauracija“ antradienį Kauno pilyje pristatė projekto „Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ įgyvendinimo metu atliktus darbus ir simboliškai perdavė pilį miesto vadovams, įteikdama jiems įspūdingo dydžio raktą.
Užbaigtas pirmasis projekto etapas – darbai, susiję su dviejų upių santakoje esančios pilies bokšto ir dalies sienų atstatymu, finansuojami iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo. Per jį paramą skyrė Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija. Bendra projekto įgyvendinimo suma – 2,2 mln. litų, 330 tūkst. litų – Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšos.
Miesto vadovas Andrius Kupčinskas bei vicemeras Rimantas Mikaitis, projektą kuruojantys savivaldybės administracijos darbuotojai antradienį pirmiausia apžiūrėjo po pilies bokšto smaile moderniai įrengtą trečiąjį aukštą. Po to nusileido į antrąjį, kur svečius gyva muzika pasitiko Sauliaus Bartulio vadovaujamas Kauno miesto styginių kvartetas. Čia susirinkusieji galėjo įsitikinti akustinėmis antrojo aukšto galimybėmis.
Po simbolinio rakto įteikimo buvo pagerbti pilį naujam gyvenimui prikėlę asmenys – projekto architektai ar kuratoriai, restauratoriai Kęstutis Mikšys, Asta Maironienė, Kęstutis Okunis, Bronislovas Deveikis bei Gintaras Prikockis, pelnę mero padėkas.
Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto Viliaus Kaminsko, Kaunas iki 13 a., kuris vadinamas užkariavimų amžiumi, vidurio buvo baltų tautų gyvenamos teritorijos viduryje. Kai 14 a. prie Nemuno buvo sudegintas Sudargas, pasislinkęs kovų su kryžiuočiais centras priartėjo prie Kauno. Kauno pilis (istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1361 m.) tapo labai reikšminga, tiesa, atsilaikyti kovose jai nesisekė. Apgriauta ji išliko iki 20 amžiaus, tik tuomet buvo šiek tiek padailinta.
Dabartinė restauracija yra pirmasis rimtesnis Kauno pilies atnaujinimas. Įgyvendinus dalį projekto, tęsiamas antrasis jo etapas – tvarkoma piliavietė, pradėtas statyti naujas medinis tiltas per apsauginį griovį bei įrengiamas naujas pėsčiųjų takas visai šalia Neries upės.
„Prieš 650 metų mūsų protėviai pastatė šią pilį, norėdami apginti Kauną nuo priešų antpuolių. Kaip matome – savo darbą pilis atliko puikiai, todėl turėjome jai atsidėkoti. Po daugelio įvairių sprendimų, kompromisų tai padarėme ją restauruodami ir suteikdami progą piliai toliau tarnauti kauniečiams bei miesto svečiams“, – sakė miesto meras A. Kupčinskas.
Miesto vadovo įsitikinimu, restauratoriai tikrai gerai padirbėjo. Nors kai kam kyla noras ir toliau ginčytis, kad ne pats geriausias variantas pasirinktas atkuriant pilį (kokia ji iš tikrųjų buvo savo gyvavimo pradžioje, sunku išsiaiškinti – net piešinių nėra išlikę iki mūsų dienų).
Nors iš išorės pilies bokštas atrodo autentiškai, tačiau viduje įrengta stiklinė uždara patalpa, leisianti išnaudoti šią erdvę tiek turistų poreikiams, tiek meno galerijoms. Pilyje modernumas sujungtas su autentika – įrengtos medinės šildomos grindys, visi apšvietimo laidai paslėpti žalvariniuose vamzdeliuose.
Projekto autorius K. Mikšys pripažino, ne viskas padaryta, kas buvo sumanyta pačioje pradžioje, kai dar prieš 15 metų paveldosaugininkai buvo suderinę pirminį Kauno pilies atstatymo projektą. Tačiau restauruojant buvo stengiamasi bent iš dalies atkurti pilies tūrius, labiau priartinti pačią pilį prie šiandieninių jos lankytojų.
Realų darbų periodą architektas ironiškai pavadino „juoduoju laikotarpiu“, nes būta daugybė ginčų su kai kuriomis visuomeninėmis organizacijomis, priekaištų, protestų, dėl ko teko koreguoti iš anksto surikiuotus darbus. Gerai tik tiek, kad tas „juodasis periodas“ ne per ilgai užsitęsė ir dabar atėjo „baltasis“ – pilis tuoj atvers duris lankytojams.
Pasak savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Rimgaudo Miliukščio, nė viena plyta pilies sienoje, nė vienas akmuo, kurie yra saugotini, per restauraciją nebuvo pažeisti. Išsaugotos visos brangintinos detalės, restauruoti vertingi dekoro elementai.
„Aš tebegyvenu ta pilimi. Džiaugiuosi, kad darbai gražiai baigėsi, nors įgyvendinant projektą visko buvo. Vargu ar dar kada turėsime tokių svarbių užsakymų ir garbingų objektų. Kauno pilies restauracija – reikšmingas etapas ir mano, kaip statybininko, karjeroje. Manyčiau, lygiai taip pat ji svarbi visiems, kurie šį projektą įgyvendinome“, – kalbėjo vienas iš UAB „Restauracija“ vadovų Kęstutis Okunis.
ELTA primena, kad antruoju etapu darbai tęsiami piliavietėje. Kauno miesto savivaldybės iniciatyva 2009 m. tarp Finansų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Kauno miesto savivaldybės pasirašyta sutartis dėl Norvegijos finansinio mechanizmo projekto „Kauno pilies atkūrimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“ įgyvendinimo. Projekto vertė – 1 mln. 16 tūkst. litų. Didžiąją dalį šios sumos – daugiau nei 864,31 tūkst. litų – skiria Norvegija. Kauno miesto savivaldybės indėlis siekia 152,52 tūkst. litų.
„Iki šiol pasiektas puikus rezultatas ir, kaip matome, darbai ir toliau nesustoja – tvarkoma aplinka. Neabejoju, kad iki balandžio 30 dienos ir antrasis etapas bus baigtas, sutvarkyta aplinka, o vėliau pilis bus apšviesta ir tikrai atrodys įspūdingai nuo upių krantų“, – džiaugėsi mero pavaduotojas R. Mikaitis.
Tęsiant darbus dabar svarbiausia iš dalies atkurti buvusį piliavietės pavidalą, paryškinant jos reljefą ir suformuojant šlaitus vakarinėje bei šiaurinėje dalyse. Pilies kiemas bus išlygintas ir pasėta veja, čia miestiečių ir svečių patogumui bus įrengti suoliukai.
Archeologas Algirdas Žalnierius pasidžiaugė, kad jam teko laimė pratęsti prieš keletą dešimtmečių paties Karolio Meko darytus Kauno pilies tyrimus. Jis neslėpė, jog archeologai dideles viltis papildyti Kauno pilies istoriją kaip tik sieja su galimybe tęsti tyrinėjimus tvarkant pilies prieigas.
„Gal ne tokia pilis stovėjo prieš 500 metų, bet, manau, dabar ji tikrai puoš Kauno miestą“, – sakė A. Žalnierius.
