Vairavimo teorijos paskaitas dėstantis K. Povilaitis taip pat sako, kad Lietuvoje šiek tiek trūksta saugaus eismo edukacijos pėstiesiems, ir teigia, kad tiek teoriniai, tiek praktiniai saugaus eismo mokymas darželyje bei pradinėse klasėse turėtų būti išsamesni, o vyresnių klasių moksleiviams viskas galėtų būti paaiškinta net ir skaičiavimų būdu. Toks mokymas, pasak vairavimo mokyklos direktoriaus, turėtų būti vykdomas sistemingai.
Pėsčiasis turėtų įvertinti net ir kelio dangą
Kąstytis Povilaitis taip pat primena, kad kiekvienas žmogus neturėtų pamiršti, jog jis yra eismo dalyvis, todėl taip pat privalo rūpintis savo bei aplinkinių saugumu,nesitikėdamas, jog šią atsakomybę gali palikti transporto priemonių vairuotojams: „Būtų idealu, jei pėsčiasis įsitikintų savo saugumu prieš įžengdamas į važiuojamąją dalį, net jei ir turi pirmumo teisę: pavyzdžiui, degant žaliam šviesoforo signalui. Akių kontaktas tarp pėsčiojo ir vairuotojo – taip pat puiki savisaugos priemonė: nelaimės tikimybė tokiu atveju yra minimali. Taigi, kaip ir parašyta kelių eismo taisyklėse, prieš įžengiant į važiuojamąją kelio dalį reikia įvertinti atvažiuojančio automobilio greitį ir atstumą iki jo – ar automobilis spės sustoti, ar ne. Pėsčiasis taip pat turėtų įvertinti ir kelio dangą: palijus, rudenį, kai prikritę lapų, ar žiemą, automobilio stabdymo kelias ilgėja.“
Pašnekovas sako pastebintis, jog ypatingai dažnai, eidami per važiuojamąją dalį, pėstieji žiūri į savo telefonus, nestebi eismo, ar vaikšto su ausinėmis, per jas garsiai klausydamiesi muzikos, negirdėdami to, kas vyksta aplink jį. Šis dalykas taip pat gali tapti nelaimingo atsitikimo priežastimi, kaip ir KET nesilaikymas.
Kokiose situacijose ypatingai reikia susirūpinti savo saugumu?
Kąstytis Povilaitis sako, jog pėstieji pernelyg pasitiki vairuotojais ir savo saugumu pirmiausiai turėtų pasirūpinti patys: „Įžengus į važiuojamąją dalį reikia būti ypač atsargiam – nesvarbu, kad vienoje eismo juostoje matomas automobilis sustoja, tačiau kitoje juostoje vairuotojas jūsų gali nepamatyti, vairuojamo automobilio greitis gali būti per didelis, kad vairuojantysis spėtų jį sustabdyti. Tad, jei galvojate, kad žengiant į gatvę jūsų pirmumo teisė visuomet gali jus išgelbėti – klystate, tad šios teisės sau ypatingai deklaruoti nereikėtų. Kaip sakoma, kas iš to, jei busite teisus, bet negyvas.
Žinoma, KET sako, jog vairuotojai prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas privalo sumažinti greitį bei pasiruošti stabdymui, kad praleistų pėsčiuosius. Jei kelias turi po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti žmogų, įžengusį į kelią tiek iš dešinės, tiek iš kairės pusės. Jei kelias turi daugiau eismo juostų, pagal KET, būtina praleisti pėsčiuosius, kurie yra automobilio važiavimo kryptyje. Tačiau vairuotojams derėtų visuomet įvertinti ir nuspėti pėsčiojo elgesį, o pėstiesiems – vairuotojo.
Jei sankryžoje nėra pėsčiųjų perėjos, pėstiesiems leidžiama eiti pagal kelkraščio arba šaligatvio liniją. Deja, dažnai vairuotojai nepraleidžia pėsčiųjų, einančių per tą kelio dalį, į kurią vairuotojas įsuka, nors taisyklės nurodo, jog tai daryti yra privalu. Tad pėsčiasis turėtų įsitikinti, kad automobilį vairuotojas iš tiesų stabdo. Beje, labai svarbu nešioti atšvaitą!“
