Panevėžio žydų bendruomenė ir Žydų paramos bendrija Holokausto atminties dieną minėjo atskirai. Kad ir kokie nesutarimai išskyrė jų narius, šiuo svarbiu žydų tautai laikotarpiu jų, kaip paaiškėjo, buvo ir daugiau.
Renginiai, skirti Lietuvos žydų genocido atminties dienai, mieste prasidėjo jau išvakarėse – ketvirtadienį. Panevėžio žydų bendruomenė, kuriai vadovauja Genadijus Kofmanas, surengė tarptautinę konferenciją ir atidengė memorialinę lentą žymiam žydų režisieriui ir aktoriui Benjaminui Zuskinui.
Pasidalijo pagal demokratijos principus
Prieš porą metų mieste įsisteigusi Žydų paramos bendrija – vadovas Dovydas Chosidas – tą pačią dieną, rugsėjo 22-ąją, surengė konferenciją „Žydų bendruomenė Panevėžyje“.
Kuo viena organizacija taip skiriasi nuo kitos, kad skyrium minėtų net tokią savo tautai skaudžią datą? Kaip nenoriai prasitarė Žydų paramos bendrijos vadovas D. Chosidas, pasidalijimą lėmė praeities nesutarimai su seniau mieste veikiančia Žydų bendruomene ir jos pirmininku G. Kofmanu.
„Šiek tiek nesutarėme su jais, nepasidalijome, – paaiškino jis, – todėl įsteigėme kitą bendriją. Kas norėjo, liko kartu su G. Kofmanu, o kiti prieš porą metų pasitraukė iš tos organizacijos ir įsteigė kitą. Pas mus juk demokratija.“
Ši žydus vienijanti bendrija ir jos vadovas D. Chosidas teigė nė nežinoję apie kitos bendruomenės organizuotą renginį. Sakė į jį net kviesti nebuvę, bet aiškino savoje konferencijoje, kuri vyko Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, kolegas iš Žydų bendruomenės kvietę dalyvauti.
Skandalas brendo jau prieš mėnesį
Reikia pripažinti, kad dėl atminimo lentos žydų režisieriui ir aktoriui B. Zuskinui atidengimo Birutės gatvėje mieste būta įvairių nuomonių. Vieną jų, sulaukusią bene daugiausia atgarsio, pareiškė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio skyriaus atstovas miesto Taryboje Raimondas Pankevičius.
Rugpjūčio 26 dienos Tarybos posėdyje, kai svarstyta, pritarti leisti įamžinti B. Zuskino atminimą vienoje miesto gatvių ar ne, tokiam Panevėžyje gimusio žydų režisieriaus pagerbimui prieštaraujantis politikas pareiškė, kad Taryba buvo suklaidinta. Ir nors jis asmeniškai nėra nusiteikęs prieš žydus, jam neaišku, kodėl reikia pagerbti žmogų, kurio gyvenimas su Panevėžiu susijęs tik tiek, kad jis 1899-aisiais čia gimė ir gyveno iki 16 metų, kol pasitraukė į Rusiją. R. Pankevičius kategoriškai išrėžė, jog negalima gerbti ir aukštinti žmogaus, kuris susijęs su Stalinu ir Berija.
Atminimo verti ne visi?
Vakar, prieš atidengiant atminimo lentą B. Zuskinui, pakalbintas R. Pankevičius nedviprasmiškai leido suprasti per mėnesį savo nuomonės nepakeitęs.
„Ne, jokiais būdais, – į klausimą, gal vis dėlto ketinantis dalyvauti ceremonijoje, griežtai atsakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas. – Negaliu dalyvauti tokiame renginyje, kuriame pagerbiamas žmogus, nenusipelnęs pagarbos. Kodėl turiu dalyvauti, jeigu pagerbiamas NKVD ir Berijos žmogus?“
Šiek tiek atlėgęs politikas pripažinto: „Tiesa, po to B. Zuskinas ir pats nukentėjo nuo tuometės represinės valdžios ir buvo sušaudytas. Tačiau nemanau, kad jam reikia pakabinti lentą. Panevėžyje gyveno ir daugiau žydų, kurie verti atminimo. Galima taip pagerbti Hiršą Ošerovičių arba Elazarą Šachą – jie tikrai verti atminimo. O Berijos aplinkos žmogui atminimo lentos atidengti tikrai negalima.“
Miesto Tarybos narys prisipažino negirdėjęs, kad prieš atidengiant atminimo lentą B. Zuskinui, mieste dar buvo surengta tarptautinė konferencija. „Tikrai nežinojau. Tačiau dalyvausiu konferencijoje, kuri vyks G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Ten skaitysiu pranešimą apie žydų bendruomenę Panevėžyje“, – patikino R. Pankevičius.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
