Analitikai vienbalsiai ramina, kad Lietuvos ūkio situacija nėra dramatiška, tačiau pabrėžia, jog atmestinas požiūris į infliaciją būtų neprotingas. Tarp jų siūlymų - mokesčiais raminti nekilnojamojo turto rinką.
Premjero sukviesti analitikai kartojo, kad rimtų prielaidų kalbėti apie Lietuvos ekonomikos perkaitimą nėra, tačiau būtina imtis tam tikrų pastangų, pranešė LTV naujienų tarnyba.
"Vyriausybė turėtų imtis priemonių, kuriomis parodytų savo pastangas kovoti tiek su infliacija, tiek su kitais ekonomikos disbalansais, kurie šiuo metu formuojasi. Reikia parodyti savo pastangas stabilizuoti situaciją ir nuraminti tarptautinę verslo bendruomenę, kuri pastaruoju metu kartais net šiek tiek dirbtinai save neramina", - po susitikimo teigė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Infliaciją kelia ir padėtis nekilnojamojo turto rinkoje. Kainos - aukštos, statybos - kyla, tai verčia kelti algas statybininkams, dėl to panašių atlyginimų reikalauja ir kiti rinkos dalyviai.
"Nors ir neturime tam tikrų svarbių instrumentų, kaip palūkanų normos, bet galima reguliuoti palūkanų normas mokestinėmis priemonėmis, subsidijų panaikinimu, būsto paskolomis ar turto apmokestinimo įvedimu, spekuliacinių pajamų iš spekuliacijų turtu rimtesniu apmokestinimu", - teigė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
Delsti su prevencija esą nepatartina, nes Rygoje įsisuka antra nekilnojamojo turto rinkos spiralė, vėl augindama būsto kainas, ir užkratas netruks pasiekti Lietuvą.
