Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga pateiks vieno tyrimo dėl vartotojo teisių pažeidimų istoriją.
Ši istorija faktiškai paliečia apie 800 000 Lietuvos karšto vandens tiekimo paslaugos vartotojų, kurie net nežino, kad šiandiena neteisingai, t.yra per daug moka už karšto vandens tiekimą ar bendro naudojimo patalpų šildymą. Tik du iš penkiasdešimties vartotojų sutinka gintis.
Lietuvos teisinės sistemos trūkumai
Birželio mėnesį į Lygą kreipėsi vartotoja, kuri gyvena Ukmergėje, nedideliame (20 butų) daugiabučiame name ir kuri yra atsijungusi nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo. Name dar du vartotojai yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo tiekimo. Šilumos tiekėjas pateikė vartotojai sąskaitą, kad ši sumokėtų už neva “susidariusią skolą” bendro naudojimo patalpų šildymą.
Susipažinusi su sąskaitose pateiktais duomenimis, vartotoja suabejojo sąskaitų pagrįstumu ir kreipėsi pagalbos
į Nacionalinę dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygą. Lyga vartotojai paaiškino, kad apsiims ją ginti prie tam tikrų sąlygų: jei ji pradės ilgą susirašinėjimą su šilumos ir karšto vandens tiekėju. Vėliau ji privalės kreiptis su skundais į įvairias Valstybines institucijas ir jai dar metus ar du reikės bylinėtis teismuose. Lyga ją ėmėsi ginti, nes vartotoja sutiko atlikti “darbą“ nuo pradžių iki pabaigos. Tenka pastebėti, kad tik du iš penkiasdešimties vartotojų sutinka tai daryti. Ši situacija parodo Lietuvos teisinės sistemos trūkumus bei ilgą ir neekonomišką tokių ginčų nagrinėjimo procedūrą.
Kodėl vartotoja, nebūdama paslaugos vartotoja, turi apmokėti nuostolius?
Pirmiausia Lyga paruošė klausimyną vartotojai, kuriuos jį pateikė šilumos tiekėjui. Šis per keletą kartų pateikė dalį prašomų duomenų.
Lyga konstatavo:
Daugiabučiame name labai dideli karšto vandens kiekių nuostoliai.
(Neaišku, kodėl vartotoja, kuri nėra karšto vandens tiekimo paslaugos vartotoja,privalo apmokėti šiuos nuostolius?)
Be to, iš pateiktų duomenų nustatyta, kad šilumos kiekis skirtas taip vadinamam,,gyvatukui“ (cirkuliacijai palaikyti) yra du - keturis kartus didesnis, nei šilumos kiekis karšto vandens paruošimui t.y. karštam vandeniui pašildyti iki reikiamos normos, reikalingas ženkliai mažesnis šilumos kiekis, nei paruošto karšto vandens temperatūros palaikymui reikalingas šilumos kiekis.
Šilumos kiekis, bendrom patalpom šildyti, nustatomas šiuo norminiu teisės aktu:
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės šilumos paskirstymo metodu, kuriame šilumos kiekis bendrom patalpom šildyti nustatomas pagal laiptinių (durų) skaičių. Kuo mažiau ,"durų“, tuo didesni nuostoliai. Tai - akivaizdus absurdas.
Daugiabučiame name nėra pilnai sutvarkyti butų karšto vandens apskaitos prietaisai t.y.nėra pakeisti, patikrinti visų butų karšto vandens apskaitos prietaisai. Esant šioms aplinkybėms, ypatingai svarbu buvo sužinoti: kas, kada ir kiek deklaruoja karšto vandens sunaudojimo duomenys butuose. Tokią informaciją šilumos tiekėjas atsisakė pateikti. Vartotoja kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos Utenos teritorinio padalinį su skundu dėl nepateiktos informacijos.
Valstybinės energetikos inspekcijos Utenos teritorinis padalinys atsakė,kad duomenys saugomi Lietuvos Respublikos Asmens duomenų įstatymo numatyta tvarka ir nebus teikiami vartotojai.
Lyga tiesiogiai pradėjo ginti vartotoją ir kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją su skundu bei apskundė Utenos teritorinio padalinio sprendimą.
Gera naujiena iš Valstybinės energetikos inspekcijos: nuostolius, esant nesutvarkytiems karšto vandens skaitikliams, privalo prisiimti šilumos ir karšto vandens tiekėjas.
2009-10-19 Valstybinė energetikos inspekcija išnagrinėjo Lygos skundą ir konstatavo:,,UAB ,,Miesto energija” daugiabutyje 20 butų gyvenamajame name adresu: Jaunimo g. 42, Ukmergė, iš 17 karštą vandenį vartojančių butų,
atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai pakeisti tik 14 butų. Atskirų butų savininkų deklaruoto karšto vandens rodmenų suma, nesutampa su geriamo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš karšto vandens šilumokaitį rodmenimis...Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1d.nuostata, kad su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, vartotojui gali būti priskirtas tik tuo atveju, jeigu tiekėjas įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą. Minėtu atveju UAB ,,Miesto energija” nepilnai įvykdė visų savo prievolių sutvarkyti karšto vandens apskaitą.Išvada: UAB ,,Miesto energija” negalėjo suvartotą šilumos kiekį su nepaskirstytų karštu vandeniu paskirstyti vartotojams”. Valstybinė energetikos inspekcija nutarė:UAB,,Miesto energija“ įpareigoja perskaičiuoti mokesčius už suvartotą šilumos energiją daugiabučio namo butų savininkams adresu: Jaunimo g.42,Ukmergėje, nes nevykdė Šilumos ūkio įstatymo 15str.1d. reikalavimų“. Lygos žiniomis šilumos tiekėjas šią sprendimo dalį skus Teismui.
Bloga naujiena iš Valstybinės energetikos inspekcijos: butų karšto vandens skaitiklių parodymai saugomi asmens duomenų apsaugos įstatymu.
2009-10-19 Valstybinė energetikos inspekcija išnagrinėjo Lygos skundą ir konstatavo, kad duomenys apie kiekvieno buto deklaruotų karšto vandens kiekių rodmenys yra saugomi įstatymo ir Lyga neturi teisės jų gauti be buto savininkų sutikimo.
2009-10-26 Lyga apskundė Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą (dėl informacijos neteikimo apie kiekvieno buto karšto vandens rodmenys) Lietuvos Vyriausiajai ginčų komisijai ir 2009-11-11 Lygos skundas buvo patenkintas - Valstybinė energetikos inspekcija įpareigota iš naujo svarstyti Lygos skundo dalį dėl butų savininkų karšto vandens
skaitiklių rodmenų pateikimo Lygai.
Teismų procesas užtruks du - tris metus
Ar iš tiesų ,,vagius” saugo įstatymas? Kai vartotojų gynėjai bando išsiaiškinti tiesą, tuomet viskas slepiama po
asmens duomenų ar komercinių paslapčių skraiste. Lyga linkusi manyti, kad ne vartotojai vagia iš savo kaimynų, bet šilumos tiekėjai vagia iš vartotojų. Priešingu atveju neaišku, kodėl šilumos tiekėjai ir valstybės institucijos bijo atskleisti, kaip jie skaičiuoja mokesčius už bendro naudojimo patalpas ar,,gyvatuko“ mokestį?
Šilumos tiekėjas ruošiasi skųsti Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimą dėl šilumos nuostolių, skaičiuojant mokesčius už šilumą. Aišku, kad ir kita dalis “dėl gyventojų butų karšto vandens skaitiklių parodymų” persikels į teisminius ginčus kurie Lietuvos administraciniuose teismuose trunka apie du metus. Po to ginčas persikels į Bendros kompetencijos (civilinius) teismus ir ten taip pat užtruks ne mažiau metų...Paspartinti ar sutrumpinti skundų nagrinėjimo laiką Lyga yra nepajėgi.
Visiems, kurie norite ir pasiryžę nueiti šį kelią, mes pasirengę padėti.
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga
Kęstutis Grinius
