Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmąjį 2014 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu, padidėjo 3,7 procento ir pasiekė 2315,90 lito.
Anot ekonomikos ekspertų, darbo užmokesčio augimas pamažu įsibėgėja ir palieka vis mažiau pagrindo tvirtinti, jog esą neįmanoma pajusti gyvenimo gerėjimo.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, jog tai, kaip vertinsime atlyginimų pokyčius Lietuvoje, priklauso nuo to, su kuo juos lyginsime.
„Turbūt mums patogiausia būtų palyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos atlyginimus. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augo panašiu tempiu, kaip ir augo ekonomika. Bet štai Estijoje atlyginimai augo 7-iais, o Latvijoje 9,1 procento. Latvijoje tokį augimą lėmė tai, kad jie nuo sausio pirmosios padidinimo mėnesinį minimalų atlyginimą. Beje, Latvijoje ekonomikos augimas toks pat, kaip Lietuvoje. Tuo metu Estijoje pirmąjį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas net susitraukė“.
Pasak ekonomisto, per pastaruosius metu Estijos ekonomika visai neaugo, nedidėjo ir darbo našumas. Tuomet kyla klausimas, kas yra tvarus darbo užmokesčio augimas, nes Estijos padėties tvaria pavadinti negalime.
„Jeigu mažėja šalies įmonių eksportas, mažėja produktyvumas, ekonomika neauga, o darbo užmokestis didėja didžiuliais tempais, nes trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, tai ilgainiui Estija susidurs su tokia problema, su kuria susidūrė ir kitos valstybės. Jeigu trūksta darbo jėgos ir už darbo jėgą reikia mokėti vis daugiau ir daugiau, daugiau, negu didėja darbo jėgos našumas, susidaro disbalansas, kuomet darbo sąnaudos auga sparčiau, negu įmonių sukuriama pridėtinė vertė. Ir jeigu tai tęsiasi kelerius metus iš eilės, įmonės gali prarasti konkurencingumą“.
N. Mačiulis priminė, jog mes labai panašioje padėtyje buvome 2007 - 2008 metais, kuomet darbo užmokestis Lietuvoje augo sparčiau, negu darbo našumas.
„Turim suprasti, kad atlyginimus lemia rinkos dėsniai, čia valdymo įsikišimo labai mažai. Jeigu trūksta darbuotojų, juos reikia samdyti, bet darbuotojai nesutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, juos reikia vilioti iš kitų įmonių. Dėl to ir kyla vidutinis darbo užmokestis. Juk Estijos įmonės konkuruoja ir su Suomijos įmonėmis. Yra didžiulė migracija, sezoninė ar nuolatinė migracija. Ir tai tam tikra prasme užkrečia Estijos darbo rinką spartesnių darbo užmokesčio augimu. Estijos darbuotojams tai aišku yra gerai, bet ilgalaikio tvarumo nesukuria. Čia jau yra rimtas iššūkis, rimtas pavojaus signalas“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
