Daina savo tėčiui ir visiems protėviams
„Tolumėla – daina, kurią skiriu savo tėčiui kaip dėkojimą ir susitaikymą. Įvairūs ir skirtingi kiekvieno mūsų likimai. Įvairūs ir kartais ne visada suprantami ar paaiškinami mūsų santykiai. Kartais tik gerokai laiko praėjus ateina suvokimai kas, kaip ir kodėl. Atsikėliau vieną spalio rytą ir tiesiog supratau, kad už visa tai, kas pulsuoja mano kraujyje noriu padėkoti savo tėčiui ir skirti dainą jam, kuris galbūt girdės ją skambant iš viršaus“, - apie dainos „Tolumėla“ idėjos gimimą pasakoja atlikėja. Taip pat moteris teigė, jog jos sudainuota „Tolumėla“ skirta atminti mūsų protėviams, kurie dirbo Lietuvos žemę, už ją kovojo, kad mes drąsūs ir laisvi, be baimės būti tikrais eitume savo gyvenimo keliu.
Lietuvių liaudies Vėlinių dainos – tai tarsi emocinis santykis su iškeliavusiais anapus
„Tolumėla“ - tai vėlinių laikotarpio lietuvių liaudies dainos „Oi toli toli“ originali versija. „Lietuvių liaudies Vėlinių dainos – tai tarsi emocinis santykis su iškeliavusiais anapus. Prisiminimas, pasikalbėjimas, padėkojimas, malda už juos“, - kalba Agnė Sabulytė.
Menininkė teigia, jog nesvarbu ar buvome daugiau, ar mažiau artimi, kartais tik po mirties sukuriame ryšį, susitaikome su mums svarbiais žmonėmis, ir taip jaučiamės saugesni, nes kraujo ryšys ar tai, kas mus jungia ypatingais patyrimais, mums duoda daug stiprybės. „Įvairūs mūsų gyvenime pasirinkimai, atradimai, praradimai dažnai sukuria ilgesį, ilgesį to, kur galima pabūti saugiai, ramiai, pabūti vaikais. Iš to jausmo taip pat ateina kūryba, nešdama mintis apie tai, kas svarbu kūrėjui tuo metu, kuo jis nori dalintis su kitais, galbūt kažką paguosti, sustiprinti ar įkvėpti“, - apie rudenines kūrybines nuotaikas pasakoja dainininkė.