Lietuvoje vyrauja lengviausias atliekų tvarkymo būdas – išvežti jas į sąvartyną. Jei ir toliau juo bus einama, panaudojant Europos Sąjungos lėšas įrenti regioniniai sąvartynai bus užpildyti per artimiausius dešimt metų. Tuo tapu Europos Sąjungoje priimtos direktyvos įpareigoja šalyse narėse perdirbti iki 50 proc. atliekų.
Šeštą kartą į forumą „Atliekų tvarkymas 2009“ susirinkę su atliekų tvarkymu susiję valdžios, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovai kalbasi apie tai, kaip tobulinti atliekų surinkimo, perdirbimo sistemą, didinti gamintojų ir importuotojų atsakomybę už jų produkcijos, praėjusios vartojimo ciklą, likimą. Forumas Druskininkuose tęsis iki rugsėjo 25 d.
„Kada nustosime vežti atliekas į sąvartyną“, - retoriškai klausė Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, sveikindamas forumo dalyvius. Pasak jo, didžiausia atsakomybė už tai, kad prastai veikia atliekų tvarkymo sistema, tenka politikams, nesugebantiems deramai suvaldyti nei pačios sistemos, nei tam surenkamų pinigų srautų. Kol kas gerai veikia tik viena sistemos dalis - atliekų surinkimas.
Pasak Aplinkos ministerijos aplinkos kokybės departamento direktoriaus Arūno Čepelės, dar šį rudenį ketinama pateikti Seimui svarstyti parengtą Mokesčio už aplinkos teršimą, Atlieku tvarkymo ir Pakuočių tvarkymo įstatymų pakeitimų paketą, kurio tikslas - sureguliuoti ir užtikrinti efektyvesnį aplinkos tvarkymo sistemos veikimą, skatinti atliekų perdirbimą. “Turėtume siekti didesnės gamintojų moralinės ir materialinės atsakomybės už rinkai pateikiamus produktus ir jų pakuotes. Motyvuoti juos gaminti lengviau perdirbamus produktus”, - sakė A. Čepelė. Europos Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojančiose direktyvose nurodoma, kad iki 2013 metų turi būti perdirbama 60 proc. visų pakuočių.
Konferencijos iniciatorės, bendrovės „Ekokonsultacijos“ vadovės Linos Šleintaitės-Budrienės teigimu, viena opiausių šiemet forume nagrinėjamų temų bus bioskaidžių atliekų tvarkymas. Europos direktyvose numatyta per artimiausius ketverius metus pasieki, kad į sąvartynus patektų ne daugiau kaip 50 proc. bioskaidžių atliekų. J. Šimėno vertinimu, Lietuva šios užduoties neįgyvendins, nes iki šiol šios rūšies atliekos nėra perdirbamos, o bet kokie siūlymai steigti technologiškai pažangias perdirbimo įmones susiduria su visuomenės pasipriešinimu ir nepamatuotomis baimėmis.
Forumo organizatoriai pabrėžia, kad keletą metų iš eilės rengiama konferencija tapo vieta, kurioje atvirai įvardijamos ir sprendžiamos atliekų tvarkymo problemos, nes užsimezgė konstruktyvus visų suinteresuotų pusių, įskaitant ir valdžios atstovus, dialogas.
