Dar didesnius tokių atliekų kiekius išskiria pramoninė gamyba: skystos ir kietos maisto atliekos, dumblas, srutos, gyvulių mėšlas ir t.t. Deja, nedaugelis įvertiname, kokio dydžio žalą aplinkai darome, neatskirdami šių atliekų ir išmesdami jas į bendrą šiukšlių konteinerį.
Netinkamas irimo procesas palieka nemalonius padarinius
Biologiškai skaidžių atliekų irimui yra būtinas deguonis. Tuo tarpu tokioms atliekoms atsidūrus bendruose sąvartynuose, deguonies kiekis nėra pakankamas ir irimo proceso metu išsiskiria pavojingos dujos bei kiti lakieji organiniai junginiai, kurie daro įtaką globaliniam klimato atšilimui. Biologiškai skaidžios atliekos į sąvartynus taip pat pritraukia ir būrius žiurkių bei kitų graužikų. Šiukšlynai sudaro idealią terpę šioms parazitinėms gyvūnų rūšims daugintis ir platinti įvairias ligas. Atitinkamas šių atliekų tvarkymas gali suteikti ir naudos. Pavyzdžiui, iš jų galima išgauti komposto arba biodujų. Tai yra svarus aspektas, dėl kurio turėtume stengtis savo atliekas prižiūrėti tinkamai ir taip prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
Permainos atliekų apdorojimo sferoje
Planuojama, kad Lietuvoje artimiausiu metu bus įdiegta mechaninė biologinių atliekų apdorojimo sistema. Tai vienas iš inovatyvių metodų, padėsiančių sumažinti atliekų kiekius sąvartynuose. Minėtoji sistema patogi tuo, kad į ją patenka po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos. Jos dar kartą išrūšiuojamos: perdirbimui tinkamos atliekos – atiduodamos perdirbti, o perdirbimui netinkamos yra panaudojamos gaminti energiją. Šioms sistemoms įdiegti devyniuose Lietuvos regioniniuose atliekų tvarkymo centruose yra skirta 450 milijonų litų iš Sanglaudos fondo. Projektai vykdomi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.
Nuo 2000 m. Lietuvoje taip pat yra skiriamas didžiulis dėmesys ir parama kompostavimo aikštelių statybai. Šiandien šalyje veikia 21 tokia aikštelė, į kurias kiekvienas norintis gali atvežti žaliąsias sodo ir daržo bei kitas biologiškai skaidžias atliekas. Iš šių atliekų gaminamas kompostas, kuris naudojamas miestų želdinimo darbams.
Mažiau BSA sąvartynuose
Lietuviai tikrai nėra patys pažangiausi atliekų rūšiavimo srityje, tačiau situacija šalyje gerėja. Kai kuriose valstybėse sąvartynų paprasčiausiai nėra. To paaiškinimas – vyriausybės laikosi politikos, pagal kurią visos atliekos yra perdirbamos arba sudeginamos. Deja, norint šią sistemą įdiegti Lietuvoje, reikalingas nuolatinis žmonių švietimas apie atliekų rūšiavimą, nes tai būtina sąlyga šios politikos įgyvendinimui. Lietuvoje atliekų rūšiavimas dar nėra tapęs visuotina norma, o tai apsunkina bet kokias pastangas mažinti susidarančių atliekų kiekius. Tačiau planuojama, kad iki 2013 m. biologiškai skaidžių atliekų (BSA) į sąvartynus turėtų patekti ne daugiau kaip 50 procentų nuo 2000 m. pašalinto jų kiekio. Tai sudarytu maždaug 362 600 tonų šiukšlių.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
ES logotipas
Užsakymo nr. 1120
