Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Suplyšo batai, pasibaigė tušinukas... Tikriausiai ilgai nesukate galvos ir švystelite juos į antrinių žaliavų konteinerį. Tuo metu atliekų vežėjams tokios atliekos, kurių nei perdirbsi, nei sudeginsi – tikras galvos skausmas. Nuvežę jas į Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą pastarieji remiami prie sienos – purtykite kišenes. „Bet čia ne mūsų problema, kodėl turime mokėti?“ – piktinasi vežėjai. Kaip išspręsti šią problemą, kas turi mokėti už šias atliekas, šiuo metu svarsto ir Šiaulių miesto valdžia.
Nesutaria, kieno tai problema
Šiuo metu vyksta gana karštos diskusijos dėl specialu kodu žymimų atliekų, kurių negalima priskirti nei buitinėms, nei antrinėms, – tokią žinią Savivaldybės spaudos konferencijoje vakar pranešė Šiaulių miesto valdžia.
„Tos atliekos – batai, tušinukai... Jos prie buitinių netinka. Meta į antrinių žaliavų konteinerius. Antrinės nueina į rūšiavimą, kas tinka perdirbti, kas netinka. Tos, kurios netinka perdirbti, eina deginimui. O šios atliekos neina nei čia, nei čia“, – aiškino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas.
Už atliekų perrinkinėjimą atsakinga bendrovė „Specializuotas transportas“ atskiria „pelus nuo grūdų“ ir specialiu kodu žymimos atliekos vežamos į ŠRATC. Tačiau ŠRATC jų nenori priimti. Tiksliau tariant, priima, tačiau reikalauja, kad vežėjas už jas sumokėtų. Tuo metu vežėjas stoja piestu, kad to daryti neprivalo. Esą jau ir taip yra „spaudžiamas“, nes ženkliai sumažintos kainos už buitinių atliekų vežimą.
„Aš tikrai palaikau mūsų vežėjus. Tos atliekos neatsiranda dėl to, kad padaromas rūšiavimas. Jos atsiranda dėl to, kad atliekų turėtojas jas išmetė. Todėl pats susitikimo metu net nelaukęs vežėjo žodžio, galima sakyti puoliau į akis ŠRATC vadovei. Žinoma, aš ją kaip vadovę suprantu. Ji nori gauti pajamų. Jos uždavinys, kad kuo geriau dirbtų įmonė ir pan. Tačiau čia nėra vežėjo problema“, – savo nuomonę dėstė R. Kančauskas.
Spaus gamintojus ir importuotojus
Miesto valdžios atstovai tikina, kad anksčiau tokios problemos nekildavo, nes už minėtas atliekas ŠRATC jokio mokesčio neimdavo. Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai visos Šiaulių regiono savivaldybės – ŠRATC dalininkės – pabalsavo, jog nuo šių metų tokias atliekas reikia apmokestinti.
Apmokestinti apmokestino. Tačiau kas už jas mokės? Vežėjai, kaip minėjome, savo piniginių tuštinti nepasiruošę. Savivaldybės taip pat neketina didinti rinkliavos dydžio. Neatmetama galimybė, kad finansinė našta kris ant gamintojų, importuotojų pečių.
„Bandysime spausti gamintojus, importuotojus, kad jie mokėtų už tas perrinktas atliekas. Radome gerą argumentą, kad dalis pakuočių patenka į buitines atliekas. Žinote, būna, kad žmonės į buitines atliekas įmeta kokį saldainių popieriuką ar dar kažką. Kiti visai nerūšiuoja. Tai sakysime, jeigu norite, kad mes tokių atliekų nematytume, jūs turite kompensuoti vežėjų išlaidas“, – teigė R. Kančauskas.
Išeitis – dar vienas konteineris?
Nors atsakymo iš gamintojų, importuotojų dar nėra, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas jau pasirašė įsakymą, kuriuo sudarė komunalinių atliekų (ne pakuočių antrinių žaliavų) tvarkymo paslaugos viešojo pirkimo komisiją.
„Ta komisija sudaryta tam, kad konkurso būdu būtų nupirktas vežėjas, kuris bus atsakingas už ne pakuočių antrinių žaliavų tvarkymą“, – aiškino jis.
Paklausti, kas bus, jei gamintojai, importuotojai vis dėlto nesutiks mokėti už nupirkto vežėjo darbą, valdžios atstovai atšovė – ieškosime kitų kelių. Vienas jų – labiau apkrauti gyventojų pečius. „Galima eiti dar vienu keliu. Dar vienas konteineris turi atsirasti, kad pats gyventojas galėtų rūšiuoti. Bet vėlgi sudėtingėja pats rūšiavimas. Reikia vietos papildomos ir pan.“, – svarstė R. Kančauskas, pridurdamas, kad šiuo klausimu dar reikia nemažai diskutuoti.
