Dienraščio “Vakaro žinios” rubrikos “Gerai, geriau, geriausia” viešnia - dainininkė Atlanta yra iš tų, kurie tebesako: “Gyvenu gerai.” Tiesa, tai dar nereiškia, kad kur nors sode ji laiko užkasusi aukso monetų trilitrį.
O toks praverstų! Juk Atlanta mėgsta ikrus.
- Pradėkime nuo pastarųjų įvykių: kas geriausiai pasirodė Maskvos “Eurovizijoje”?
- Manau, laimi nugalėtojai. (Šypsosi.) Turėjau dar keletą favoritų. Buvau visiškai patenkinta mūsų šalies pasirodymu. Sashos Son daina galime didžiuotis ir vaikščioti drąsiai iškėlę galvą. Be to, man patiko Rusijos atstovė ir islandė - gerulė pelenė melsva suknele.
- Anot TV legendos, “eurovizininkai” Rusijos sostinėje mito ikrais, kabino juos vaflių puodeliais. Kas geriau - juodi ar raudoni ikrai?
- Nesvarbu kokie, svarbu ikrai! (Juokiasi.) Bet geriausi turbūt skraiduolių ikriukai, skirti sušiukams.
- Ką užsisakytum gerame restorane, jei nereikėtų galvoti apie sąskaitos dydį?
- Nesu ta, kuriai svarbu pavalgyti prabangos dalykų. Mėgstu lengvus patiekalus. Man labai patinka sriubos, daržovių salotos. Na, ir sušiai.
- Ar tau svarbu, kad vyras turėtų gerus finansinius pamatus, būtų viskuo apsirūpinęs?
- Man atrodo, kiekvienam žmogui tai svarbu, bet nereikėtų ieškoti santykio tarp meilės stiprumo ir finansinių pagrindų. Manau, vyras turi būti savimi pasirūpinęs, tada jau ir kitu žmogumi gali pasirūpinti. Viskas turi būti savo vietose.
- Tave dažnai galima išgirsti sakant “gyvenu gerai”?
- Gana dažnai.
- Baik sakinį: geriausia, ką aš turiu, tai...
- ...mano visada skaisčiai šviečianti Saulytė.
- Ar šou versle svarbi gera reputacija?
- Manau, taip. Galima leistis į visokias filosofijas, bet juk svarbu ne tik tai, kad apie tave kalba, malonu, kai kalba gerai.
- Kokia buvo didingiausia scena, kurioje tau teko dainuoti, ir ar gana gerai ten jauteisi?
- Galėčiau išskirti senuosius muzikinius apdovanojimus, vykusius Vilniaus sporto rūmuose. Aš tada pirmą kartą dainavau prieš tokią žmonių minią ir nors daina buvo linksma, dėl adrenalino kiekio, žiūrovų gausos įspūdžio nuo scenos nulipau apsiverkusi. Bet prieš kiek jau tai buvo metų...
- O apie kokius metus kalbėdama pasakytum: “Ėch, buvo geri laikai”?
- Veikiausiai apie tuos, kurie jau buvo. Visuomet taip atrodo: tada buvo geriau. Kaip ir “ten gerai, kur mūsų nėra”. Dabartiniai laikai irgi puikūs, bet sakydama “ėch, geri buvo laikai” galvočiau apie tuos metus, kai nereikėjo dėl nieko sukti galvos.
- Buvai abiturientė ir viskas dar tik laukė priešaky... Gerai paošėte per paskutinį skambutį?
- Neblogai... Buvo taip linksma, kad net nėjome saulės pasitikti. (Juokiasi.) Labai smagu prisiminti. Anądien kaip tik išgirdau per žinias: “Tūkstančiai moksleivių palinko ties lietuvių kalbos rašomuoju egzaminu”. Prisiminiau 1998-uosius, - kokie man tada svarbūs atrodė abitūros egzaminai! O po to sekė universiteto egzaminai - ir vėl tas pats. Vėliau prasidėjo gyvenimo egzaminai... Taip ir slenka dienos - nuo vienų svarbių egzaminų iki kitų. Per gyvenimą mes einame mažomis egzaminų atkarpomis... (Juokiasi.) Dabartiniams abiturientams linkiu sėkmingai pabaigti mokyklą. Netrukus prieš juos atsivers daug gyvenimo kelių.
Parengta pagal "Vakaro žinių" priedą "Geras!"
Jurga KLIMAITĖ-RIEBLING
