Darbo partijai bei Tvarkai ir teisingumui paskelbus apie galimas politines jungtuves iš atminties iškyla abiejų politinių jėgų atstovų „mieli“ pasisakymai vienas apie kitą, skundimai teisėsaugai ir šūkiai apie vienas kitų niekšingumą.
Bendrasis vardiklis
„Jie – nepatikimi partneriai. Ši partija (Tvarka ir teisingumas, - balsas.lt) – apskritai silpniausia ir blogiausia grandis visoje Lietuvos partijų sistemoje. Ką pažada – niekada neįvykdo ir dažniausiai padaro priešingai. Taigi jokių rimtų susitarimų su jais negalima sudaryti. Ir taškas“, – teigė Darbo partijos vadovas Viktoras. Uspaskichas 2011 m. balandį.
Ilgų politinių klajonių dalyvis, Darbo partijos tarybos narys Artūras Paulauskas – bene geriausias bendrasis partijų vardiklis, senųjų pasisakymų ir realijų politinių aktualijų prasme.
„Aš manau, kad jie nėra savarankiškos figūros. Turiu pagrindo manyti, kad jų veiksmais siekiama parodyti, jog mūsų valdžia nesugeba valdyti valstybės“, - apie V. Uspaskich ir R. Paksą teigė dabartinis Darbo partijos atstovas Seime Artūras Paulauskas dar 2006 metais, kuomet jam (būnant jau ištirpusios „Naujosios Sąjungos“ vadovu) teko trauktis iš Seimo pirmininko pareigų.
„Pažadai, vėliau šantažas - kodėl tie pažadai nevykdomi, negalėjimas atsiriboti, negalėjimas pasiųsti, liaudiškai tariant, Jurijaus Borisovo toliau, nes, matyt, yra už ko Borisovas gali laikyti ir šantažuoti. Patekimas į tokią padėtį tokio masto vadovui yra tragedija. Aš įsivaizduoju, kad tas ir yra pagrindinis kaltinimas, kad Prezidentas iki šios dienos nėra laisvas, iki šios dienos negali būti savarankiškas“, - sakė A. Paulauskas 2004 metų balandį. Būtent J. Borisovo finansinė parama R. Paksui tapo viena lemiamų priežasčių pastarojo nušalinimui iš prezidento pareigų per apkaltą. „Vadovaudamasis Konstitucijos 74, 63 straipsniais ir atitinkamais Seimo Statuto straipsniais, siūlau pradėti apkaltos procesą Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. Seimo pirmininką A.Paulauską kaltinu sąmoningai atskleidus informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, asmenims, kurie neturėjo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką ir sukėlus pagrįstus įtarimus dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 125 straipsnyje - valstybės paslapties atskleidimo“, - atgalios 2004 metų vasarį rėžė R.Paksas.
„Tarkime, norima sudaryti koaliciją prieš Darbo partiją, ją siekiant atriboti nuo valdžios. Kas tokioje koalicijoje gali būti? Kiek joje bus politinių jėgų ir kiek Seimo narių balsų? Ir kokius reikalavimus tos jėgos gali kelti? Pagaliau, kaip tos partijos gali dalyvauti valdančiojoje koalicijoje - ar kaip visaverčiai partneriai, ar tik paremdamos savo balsais tam tikrais svarbiais momentais - dėl premjero kandidatūros, Vyriausybės programos, biudžeto", - 2004 spalį svarstė A.Paulauskas.
Kiti neatsilieka
Nesigilinant į paramas ir pilietybių dalybų statistikas visgi nėra sunku pastebėti, kad žodis į kišenę Lietuvos politikui visgi nesunkiai grįžta, nes būna išsakytas laikant ten špygą.
„Jau gerokai anksčiau rašiau apie tai, kad bus siekiama susilpninti Prezidento galias ir sumenkinti visuomenės pasitikėjimą valstybės vadovu. Rašiau ir apie tuos, kurie labiausiai suinteresuoti Prezidento žeminimu visuomenės akyse – Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskich ir Artūrą Paulauską“, - savo tinklaraštyje 2006 metų balandžio 11 dieną viešai rauda Vilniaus meras Artūras Zuokas, šiandien tebesąs sudaręs koaliciją su ta pačia Darbo partija.
Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus vertinimu (išsakytu 2005 metų balandį), šių dviejų politikų (V. Uspaskicho ir A. Zuoko) - dviejų parlamentinių partijų vadovų tarpusavio kaltinimai, santykių aiškinimasis kenkia valstybės ir savivaldos interesams, diskredituoja jas visuomenės akyse.
„Tai matydamas, kreipiuosi į valstybės teisėsaugos institucijas ir raginu jas sutelktomis jėgomis nedelsiant ištirti visuomenei nerimą keliančius įtarimus ir pateikti teisinį jų įvertinimą“, - pareiškė V. Adamkus vieną 2005 metų pirmadienį per televizijas kreipdamasis į visuomenę.
„Dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat stebėjo ir tebestebi ligi šiol veikiančių politinių personažų siekius dar ilgokai iki tol, kol palaimino dabartinę – Centro kairės – valdančiųjų sudėtį.
Prie keturių partijų koalicijos siūloma jungtis Viktoro Uspaskicho vadovaujamai Darbo partijai. Tokio pasiūlymo „darbiečiai“ sulaukė antradienio ryte. Partijos prezidiumas šį klausimą svarstyti ketina penktadienį vyksiančiame prezidiumo posėdyje.
Pasiūlymą papildyti valdančiąją „Permainų“ koaliciją pasirašė premjeras Andrius Kubilius ir valdančiųjų partijų lyderiai. „Mes apskritai dar galvosime, ar mums verta dalyvauti koalicijos darbe. Iki penktadienio tikrai jokių žinių nebus. Mums reikia nuspręsti, norime to ar ne“, - sako Seimo „darbiečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Šalies vadovė paklausta, kaip vertina galimas permainas valdančiojoje koalicijoje ir ar jos reikalingos, sakė, kad Seimas yra įvairiaspalvis, turime koalicines Vyriausybes ir, matyt, ateityje jos tokios išliks. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien spaudos konferencijoje sakė, kad „koalicijų judėjimas tarpusavyje, susitarimai galimi penkių arba keturių metų laikotarpiu, ko gero, yra neišvengiami“. „Platesnė koalicija arba platesnis politinių partijų susitarimas sunkmečio laikotarpiu yra sveikintinas. Konkrečios partijos kvietimai dalyvauti vienoje ar kitoje jungtyje ar veikloje yra grynai valdančiosios koalicijos prerogatyva. Kai bus labai konkretūs rezultatai, tuomet realiai pasakysiu savo nuomonę. Kol kas tai yra tik kvietimas, politinių derybų pradžia, nes ar yra dauguma ir kiek ji tvirta, matysime, kai pradės svarstyti 2010-ųjų metų biudžetą“, - kalbėjo D. Grybauskaitė 2009 metų spalio 20 dieną."
