Prasidėjo sovietmečiu nugriautų karinio memorialo paveldo objektų Kauno senosiose kapinėse, Vytauto prospekte, atkūrimas, kurį baigti numatoma iki birželio mėnesio. Pirmadienį posėdį surengusi Kauno miesto tarybos kolegija nusprendė iš savivaldybės administracijos direktoriaus fondo skirti 10 tūkst. litų projekto vykdymo priežiūrai.Dar 2008 metais Kauno miesto savivaldybės užsakymu buvo parengtas parku miesto centre virtusių senųjų kapinių memorialinio paveldo objektų atkūrimo investicijų projektas. Vyriausybės nutarimu 2010 metais memorialo atstatymo programai skirta 800 tūkst. litų iš Privatizavimo fondo.
Karinio memorialo paveldo objektas yra Kauno senosiose kapinėse, Naujamiestyje, tarp Vytauto prospekto, Totorių, Trakų ir Bažnyčios gatvių. Nuo 1847 iki 1959 metų veikusiose kapinėse palaidoti įvairių konfesijų atstovai, čia amžinojo poilsio yra atgulę ir Pirmojo pasaulinio karo aukos, Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai, karo lakūnai. Kapinėse buvo įrengtas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejus.
1941 metų birželio 26 dieną šioje kapinėse iškilmingai palaidoti 74 Birželio sukilimo dalyvių palaikai, o bendrame kape suguldyti 64 karstai.
Birželio sukilimas buvo lietuvių patriotų sukilimas prieš okupacinę sovietinę valdžią ir jos karinius dalinius. Sukilimas prasidėjo pirmąją (į Lietuvą įžengus) Antrojo pasaulinio karo dieną ir vyko iki birželio 28 dienos. Jis parodė pasaulio valstybėms lietuvių tautos laisvės siekį.
Sukilimo aukų kapai buvo pažymėti kukliais mediniais kryželiais. Sovietmečiu naikinant kapines, dalis sukilėlių palaikų perkelta į kitas kapines, o bendra sukilėlių kapavietė buvo sulyginta su žeme. Buvusios kapinės pavadintos Ramybės parku.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Birželio sukilimo aukų kapų vietoje 1991 metais pastatytas simbolinis paminklas "Kryžius-medis", šalia ant kenotafo įrėžtos čia palaidotų sukilėlių pavardės.