Skubios medicinos gydytojas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vadovas Paulius Uksas sako, kad šiltuoju metų laiku dėl karščio į gydytojus kreipiasi gana nemažai žmonių.
Jis pažymi, kad karščio sukelti sveikatos sutrikimai ypatingai būdingi vyresnio amžiaus pacientams.
„Didžiausią problemą turime, kad labai paūmėja lėtinės ligos. Kita bėda yra hipovolemija ir dehidratacija. Tai yra, skysčių trūkumas, kada žmogus nepakankamai jų vartoja karštu paros metu“, – pasakoja P. Uksas.
Dažniausiai dėl karščio žmonėms pasireiškia galvos svaigulys, silpnumo jausmas, ritmo, kvėpavimo sutrikimai, sąmonės netekimo epizodai.
Labai retais atvejais, dėl didelio karščio ir tiesioginių saulės spindulių poveikio, gali pasireikšti hipertermija – perkaitimas, kuriam būdingas staigus kūno temperatūros pakilimas.
Kartais į skubios pagalbos skyrių atvyksta ir nuo saulės sukeltų odos pažeidimų nukentėję žmonės.
„Tai yra 1-ojo laipsnio nudegimai, kartais 2-ojo laipsnio, kada jau pūslės atsiranda. Tai yra nemalonus, skausmingas dalykas, bet kurį galima gydytis ir namuose. Dėl to nereikia važiuoti į skubią pagalbą, bet viskas priklauso nuo kūno paviršiaus ploto, kuris yra nukentėjęs.“, – dalinasi Skubios medicinos gydytojas.
Norint išvengti tokių sveikatos sutrikimų, gydytojas rekomenduoja vengti tiesioginių saulės spindulių, vartoti kremus nuo saulės, dengti pažeidžiamas sritis ir galvą.
Vyresnio amžiaus žmonėms, norintiems kur nors keliauti karštą dieną, rekomenduojama tai daryti ankstyvą rytą arba vakare, kuomet oras yra šiek tiek vėsesnis.
Medikas prideda, kad perkaitimo atvejus taip pat gali nulemti ir vartojamas alkoholis. Kadangi jis skatina skysčių pasišalinimą ir organizmo.
„Kylant kūno temperatūrai, mes labai daug netenkame skysčių per kvėpavimą ir prakaitavimą, taip organizmas bando save vėsinti. Ir nevartojant pakankamai skysčių, o geriant alkoholinius gėrimus, tačiau negeriant mineralinio ar paprasto vandens, atsiranda dar didesnis skysčių netekimas ir visos tos ūminės būklės“, – teigia P. Uksas.
Skysčių reikėtų vartoti dvigubai
Esant įprastoms oro sąlygoms, per parą žmogus iškvėpuoja apie pusę litro skysčių.
Gydytojo teigimu, skaičiuojama, kad fiziologiniams žmogaus poreikiams patenkinti 80 kilogramų sveriantis žmogus per parą turėtų išgerti apie 1,6 litro vandens.
Ir nors mediciniškai įvertinti, kiek reikėtų išgerti skysčių, kai sąlygos nėra įprastos, kaitina saulė ir lauke yra karšta, P. Ukso nuomone, išgeriamas skysčių kiekis galėtų būti netgi dvigubai didesnis.
„Esant karštam orui, manau, kad tas kiekis galėtų būti ir dvigubas. Nes prakaitavimas yra pakankamai didelis, daugiau skysčių netenkam kvėpuodami. Tikrai labai sunku įvertinti mediciniškai kiek to reikėtų, bet, manau, kad būtų vartojama dvigubas normos kiekis būtų pakankamas“, – pasakoja medikas.
Vyras prideda, kad įsivertinti ar vartoja pakankamai skysčių žmonėms taip pat gali stebėti pagal tai, kiek kartų jie eina šlapintis ir kokios spalvos yra šlapimas.
Jei jis pakankamai šviesus – tuomet vartojamas skysčių kiekis yra pakankamas. Visgi, jei jis koncentruotas ir tamsus arba žmogus apskritai nenori šlapintis ir jo netroškina – tai gali reikšti didelį skysčių netekimą ir 1-os arba 2-os stadijos dehidrataciją.
Pamačius, jog žmogus dėl karščio prastai jaučiasi, jį reikėtų patraukti į vėsesnę vietą, kur nėra tiesioginių saulės spindulių ir duoti jam vartoti skysčių. Taip pat, naudojantis šaltais kompresais ar panašiomis priemonėmis, vėsinti galvą ir centrinės kraujotakos sistemos vietas, pavyzdžiui, pažastis ar kirkšnis.
Jei žmogus prarado sąmonę, reikėtų kuo greičiau jį patraukti į vėsesnę vietą ir kviesti greitąją medicininę pagalbą.
Rūpesčio reikalauja ir augintiniai
Šylant orams, tinkamai pasirūpinti reikia ir savo auginamais gyvūnėliais. Veterinarijos gydytojas Vytautas Sabūnas sako, kad nuo perkaitimo gyvūnai nukenčia retai, o ir to išvengti yra gana paprasta – tiesiog reikia laikytis įprastų rekomendacijų.
Karštomis dienomis, patariama gyvūnus vesti pasivaikščioti į lauką ryte arba vakare, kuomet būna vėsiau. Negalima palikti gyvūnų ant tiesioginių saulės spindulių lauke arba automobilyje.
Taip pat augintinius reikėtų aprūpinti vandeniu ir kokiu nors vandens šaltiniu, kad jie galėtų ne tik atsigerti, bet ir atsivėsinti.
Visgi, V. Sabūnas atkreipia dėmesį, kad šylant orams didesnį pavojų gyvūnams kelia ne perkaitimas, bet žmonių daromos klaidos.
„Viena problema, apie kurią nėra kalbama, tai, kad žiemos metu mūsų gyvūnai būna sofos trynėjai. Gyvena namuose, išeina į lauką greitai atlikti gamtinių reikalų ir viskas. Šiltėjant orams, žmonės nori išeiti daugiau pasivaikščioti ar nori pradėti sportuoti ir išbėga su savo augintiniais.
Ir augintinis, jeigu turi kokių nors lėtinių ligų – širdies ligų, gerklų paralyžių, sąnarių ligų ar dar ką nors ¢ tai duodant didelį krūvį, labai paūmėja lėtinės ligos. Tai labai svarbu tą krūvį duoti iš lėto“, – pataria V. Sabūnas.
Jis priduria, kad atšilus, augintiniai, gali susidurti ir su įvairiomis alerginėmis reakcijomis dėl pražystančių augalų ar tokių vabzdžių, kaip bitės ar širšės, įgėlimų. Veterinaras sako, kad vieno būdo, kaip įveikti alergijas – nėra.
Tad, pamačius, kad gyvūnui išėjus į lauką, atsiranda krenkštimas ar kosėjimas, ar jam išberia odą, atsiranda paraudimai ar egzemos, reikia kreipti pas specialistus.
Pavojų augintiniams kelia ir atsigavę kraujasiurbiai. Norint apsisaugoti nuo jų, veterinaras rekomenduoja naudoti specialias priemones, nutaikytas prieš šiuos parazitus. Pavyzdžiui, įvairias tabletės, ant sprando lašinamus lašus, antkaklius ir panašiai.
„Kraujasiurbiai perneša įvairias infekcijas, ypatingai erkės. Todėl reikia pradėti saugotis nuo išorinių parazitų. (...) Taip pat, dėl to, kad žmonės daugiau juda su augintiniais, tai daugiau atvejų yra, kada augintiniai partrenkiami automobilio ar sukandžiojami“, – sako V. Sabūnas.
