Deja, gerų žinių tėvas neišgirdo – jeigu vaikai jam ir bus atiduoti, tai tik su sąlyga, kad namuose neliks žmonos. Sprendimą tarnyba žada trečiadienį.
Tv3.lt primena, kad iš tėvų jau kone mėnesį atimti ir svetimiems globėjams perduoti 2 vos kelerių metų vaikai. Mama su ašaromis pasakoja, kad mažylių neteko už tai, kad parke pliaukštelėjo nepaklusniam sūnui. Visgi vaiko teisių specialistai aiškina, kad laikinai atimti vaikus buvo ir svaresnių priežasčių. Galiausiai aiškėja, kad mamai išvis gali tekti kraustytis iš namų, nes mažyliai greičiausiai bus atiduotI tėvui.
Tiesa, tarnyba pripažįsta ir savo klaidų – kažkodėl iš pradžių patys paskleidė klaidingą informaciją, neva mama incidento metu buvo girta. Neapsikentę tėvai netrukus žada protestuoti su plakatais.
Kauniečiams Eglei ir Gintarui jau kone mėnesį vaikus primena tik namuose likę žaislai. Viskas – dėl to, kad moteris nusižengė liepą įsigaliojusiam Vaiko teisių apsaugos įstatymui, uždraudusiam mušti vaikus. Eglė pasakoja, kad vieno pasivaikščiojimo Panemunės šile metu nusprendė sudrausminti nuolat tolyn bėgti pasileidžiantį dvimetį sūnų.
„Aš jam pliaukštelėjau per storą kombinezoną kelis kartus, jis visiškai nereagavo, nes buvo storai prirengtas. Toliau jis savo kelionę norėjo tęsti. Tada jam pliaukštelėjau porą kartų per rankytę ir tik tada jis sureagavo“ - prisimena vaiko mama Eglė.
Metais vyresnė mergytė tuo metu sėdėjo vežimėlyje. Kaip pasakoja moteris, sūnus neklausė ir toliau.
„Pliaukštelėjau vėl per tą kombinezoną porą kartų ir mus pastebėjo šeima, vyras su žmona“, - prisiminė Eglė.
Nepažįstamas vyras Eglę esą ėmė filmuoti ir sekti, iškvietė policiją. Tada moteris atsidūrė areštinėje, o tėvui irgi nebeleista matytis su vaikais, esą namuose rasta draudžiamų auklėjimo priemonių. Kas tai ir kaip smurtauta, valdininkai visuomenei neatskleidžia.
„Vaikai iš konkrečios šeimos buvo paimti ne dėl pliaukštelėjimo. (…) Auklėjimo metodai, kurie atitinka smurto sąvoką, net buvo konkretūs įrankiai, kuriais tėvai auklėjo vaikus“, - kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.
„Rasta įrankių? Gali būti, pas mus daug „kačergų“, nes pečius kūrenam, lopetėlių, kur mums reikdavo nuo vaikų slėpti ir kelt į viršų, tai tikrai galėjo tų „kačergų“ rasti“, - svarstė vaikų mama.
Maža to, pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos, motina nelinkusi bendrauti su specialistais, o vyras sutiko lankyti tėvystės kursus. Be to, ir smurtautoja pripažinta būtent moteris, tad gali būti, kad vaikai iš laikinų globėjų bus grąžinti tėvui. Kur tokiu atveju dėtis motinai?
Tiesa, dėl vieno dalyko tarnyba atsiprašo – jų atstovė iš pradžių klaidingai aiškino, kad motina incidento metu buvo girta.
„Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių motinos neblaivumo faktą. Norėtume viešai atsiprašyti šeimos už paskleistą neteisingą žinią“, - kalbėjo A. Jakavonienė.
Sutuoktiniai negaili piktų žodžių vaiko teisių apsaugos specialistams. Kas laikinai priglaudė jų vaikus, nuo tėvų slepiama, pora baiminasi, kad vaikams galėjo pašlyti sveikata. Tai, kad laikiniems globėjams sunku susitvarkyti su vaikais, patvirtina ir valdžia.
„Sakau: supraskit tėtį, mamą. Sako: mes esam „popieriniai“ žmonės, mes neturim įgaliojimų sakyt žmogiškai: atsiprašome, eikite namo, pabūkite su vaikučiais. Jie atsakingi prieš aukštesnius, aukštesni atsakingi dar prieš aukštesnius“, - kalbėjo vaiko tėtis Gintaras Kručinskas.
Tarnyba atrėžia, esą liepą įsigaliojęs įstatymas veikia puikiai. Esą šiemet laikinos globos atvejų fiksuota net keliais šimtais mažiau nei pernai. O vaikai nėra atiminėjami už niekniekius. Iš 6000-ų pranešimų apie skriaudžiamus vaikus pasitvirtina tik trečdalis. Ilgesniam laikui nei vienai nakčiai per tris mėnesius, kai įsigaliojęs įstatymas, iš tėvų paimta per 700-us vaikų.
Specialistai sako, kad visi tėvai turi suprasti – bet koks smurtas, net ir pliaukštelėjimas, negali būti laikomas auklėjimu. Antraip esą nereikia stebėtis, kad įvyksta tragedijos, kaip pavyzdžiui, Matuko tragedija, tapusi postūmiu sugriežtinti įstatymus.
