Užfiksuota jau beveik 100 atvejų, kai stresą patyrusiems vaikams teko iš naujo rinktis daiktus ir keliauti pas naujus globėjus. Psichologai sako, kad tokios psichologinės traumos mažamečius gali lydėti visą likusį gyvenimą.
Nuo vaiko teisių apsaugos reformos starto pernai liepą iki šių metų vasario iš šeimų buvo paimti 1006 vaikai. Daugiau nei pustrečio šimto vaikų į namus grįžo praėjus vos dviem-trims dienoms, esą nustačius, kad rizika jų saugumui jau išnykusi. Na, o dar 300 mažamečių saugumu įsitikinti tarnyboms prireikė ilgesnio laiko.
Taigi per septynis mėnesius biologiniams tėvams jau gražinta daugiau nei pusė paimtų vaikų. Na, o dalis likusiųjų, kurių iki šios dienos apie puspenkto šimto, įsisuko į globėjų karuselę.
Atvejų, kai keitėsi vaikų globėjai fiksuojama net 95. Yra ir tokių atvejų, kai vienam vaikui globėjai keitėsi kelis sykius.
Štai ir rezonansinėje kauniečių Kručinskų istorijoje, poros vaikams per mėnesį teko kraustytis net keturis sykius. Iš tėvų jie buvo dviem savaitėms perduoti šeimos draugams, vėliau tris dienas praleido vaikų gerovės centre, tuomet dar dviem savaitėms laikinas prieglobstis buvo suteiktas globėjų šeimoje. Ir pagaliau, spalio pabaigoje, po pasipiktinusių kauniečių piketo, grįžo pas tėvus.
Vaiko teisių įvaikinimo ir globos skyriaus vadovė Agnė Marčiukaitienė sako, kad pirmiausia reikėtų atskirti globojimo sąvokas. Laikina globa gali būti ir šeimose, ir globos centruose, kuomet tarnybos bendrauja su biologiniais tėvais ir vaikus ruošiamasi grąžinti, tad statistikoje ir ši rokiruotė laikoma globos pasikeitimu.
Na, o ir nuolatiniai globėjai, kuomet vaikas apsigyvena šeimoje ar šeimynoje, įstatymų nėra įpareigoti vaiką auginti iki pilnametystės. Į teismą dėl nuolatinės globos nutraukimo kreipiamasi dėl įvairių priežasčių – dėl globėjų sveikatos būklės, mirties ar atsiradus vaiko giminaičiams. Yra ir tokių atvejų, kai keisti globėjus pageidauja patys vaikai.
„Dažniausia globėjų kaita yra kai vaikai gražinami tėvams. Deja, pasitaiko situacijų, kai yra ir atsisakoma nuo globos. Kuomet susiduriama su sveikatos iššūkiai, kurie nėra įveikiami“, – sakė įvaikinimo ir globos skyriaus vadovė Agnė Marčiukaitienė.
Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, globėjų kaita itin pablogina jau esančią nestabilią vaiko būklę. Mat pagal psichologinių traumų lygmens skaičiavimą – didžiausias streso balas skiriamas artimojo netekčiai – ir dažnai mažamečiui atskyrimas nuo tėvų šiai traumai prilygsta. Moteris sako, jog vaikai visai kitaip interpretuoja savo tėvų elgesį ir fizines traumas vertina nevienareikšmiškai – toks skausmas esą neprilygsta paėmimui iš namų. Žinoma, jei fizinis ir psichologinis smurtas šeimoje nėra nuolatinis reiškinys. „Artimojo netektis – tėčio ar mamos. Ir jei kalbėtumėme apie vaiko paėmimą iš šeimos, tai galėtų prilygti tam pačiam, nes vaikas patiria didžiulę netektį tuo metu. Gali visiškai nesigaudyti kas su juo atsitinka“, – tikino psichologė S. Vizgaudienė.
Vaikų psichiatras Linas Slušnys pritaria, jog stresą patyrusiam mažamečiui stabilumas būtinas, tačiau tarnybos negali ignoruoti signalų jei ir globėjiškoje aplinkoje vaikas nesijaučia tinkamai.
„Mes nežinome dėl ko ten vyksta nesutarimai. O jei jie yra, mes vertiname kaip psichologinį smurtą. Tokia praktika pasaulyje egzistuoja. Tokia praktika yra, kai kaitaliojami globėjai, jei šeimoje vyksta nesutarimai“, – teigė vaikų psichiatras Linas Slušnys.
Psichologė Sonata Vizgaudienė priduria, jog tokie keliavimai iš vienos šeimos į kitą ar po globos namus, vaikui palieka randą visam gyvenimui. Dažnai juos psichologinės bėdos pasiveja jau suaugus, kuomet ir patiems tampa sunku ar net neįmanoma sukurti šeimos.
„Jeigu pradeda keistis globėjai, tai yra ypatingai žalinga vaikui. Jis tada supranta, kad suaugę jų nepriima, jie yra perduodami iš vienų rankų į kitas ir tas pamatinis pasitikėjimas žmonėmis susvyruoja ir juos traumuoja“, – minėjo psichologė S. Vizgaudienė.
Iš biologinių tėvų ar globos namų paimtus vaikus prižiūrintys globėjai mūsų šalyje yra įvardijami socialines paslaugas teikiančiais asmenimis ir už tai gaunantys algą. Jiems priklauso ir atostogos – arba kitaip atokvėpio paslauga. Kaip ir neįgalius vaikus, savo globotinius jie kasmet gali iki 30 dienų palikti globos centruose.
