Vaiko netekusi mama Evelina Geležiūnienė sako, kad jos mažylis jai nežinant buvo paimtas iš vaikų darželio ir jau beveik metus gyvena globėjų šeimoje, motina susitikti su savo vaiku galėjo tik po pusės metų, o kada atgaus mažylį – iki šiol nežino.
„Mano vaikas buvo paimtas prieš metus, išgirdus Kručinskų istoriją nutariau kreiptis į Seimo narį pagalbos. Aš viską įvykdžiau, bet vaikas negrąžintas dėl neaiškių priežasčių, motyvuojant ikiteisminiu tyrimu ir tuo, kad neaišku kas atsakingas už galimą grąžinimą – Kauno miestas ar Kauno rajonas.
Kiek buvo prašoma dalykų, atsakas visada buvo biurokratinis. Manau, šis įstatymas yra perspaustas, juo žalojami vaikai, tėvai ir šeimos. Man pusę metų nebuvo leidžiama susitikti (su vaiku), buvo sakoma, kad reikia nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, o susitikus po pusės metų, vaikas buvo pasikeitęs“, – skundėsi motina.
Ji tikina, kad vaikas iš jos paimtas po konflikto su darželiu, kuriame mažylis prasiskėlė galvą. Esą darželio atstovai nenorėjo, kad būtų paviešintas šis faktas, o mamai nenutylėjus – po poros savaičių iš jos buvo paimtas mažylis dėl galimo smurto šeimoje.
Vaikas iš E. Geležiūnienės buvo atimtas įtarus smurtą, o ir pačiai mamai buvo pareikšti įtarimai, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Motina kalbėti apie tai nepanoro, bet jos advokatė Rūta Visočnik tikino, kad šis vaiko atėmimo atvejis – chrestomatinis, tokių, pasak teisininkės, yra ir daugiau.
„Evelinos atvejis parodo, kad tarnybos pamiršo, kam jos yra ir ką dirba. Jos mano, kad jų darbas formaliai biurokratiškai tęsti procesą. Baisu, kad tėvai įveliami į biurokratinį ratą iš kurio sunku ištrūkti, nes ne visi gali pasisamdyti advokatą, o ir advokatų nėra tiek, kad galėtų dirbti prie šių klausimų dieną ir naktį“, – sakė advokatė.
Pasak R. Visočnik, tarnybos turėtų veikti greičiau ir efektyviau, draugiškiau bendrauti su tėvais ir nebūti tokios šaltos.
„Susipažinus su susirašinėjimu tarp mamos ir vaiko teisių apsaugos tarnybos, matosi nežmoniškumas mamos atžvilgiu. Moteris turi dar 3 vaikus, turi darbo ir tuo pačiu rūpinasi, nori bendrauti su paimtu vaiku, rašo, klausia, prašo susitikimų, bet tarnybos tyli arba atsakinėja itin biurokratiškai“, – pasakojo advokatė.
Ji mano, kad tarnybos turėtų būti atviresnės, kad nereikėtų jų visko prašinėti.
Advokatė įsitikinusi, kad smurto šeimoje atvejus reikėtų ištirti greičiau, tai neturėtų užtrukti metus. Pasak teisininkės, ilgai trunkant tyrimui atsiranda erdvės interpretacijoms ir manipuliavimui, mažyliai ima painiotis, pamiršti.
„Vaikas nebežino apie ką šneka, ikiteisminių tyrimų tema taip pat skausminga. Jei vaikui ant kūno yra smurto požymiai, medikai tai gali nustatyti ir tyrimas gali vykti mėnesį, bet ne metus“, – įsitikinusi advokatė.
Parlamentaras M. Puidokas teigė, kad vaiko teisių apsaugos įstatymas turi būti skubiai taisomas, tėvai turi turėti teisę skųstis, posėdžiai turi būti filmuojami, civilinis procesas turi vykti žodine tvarka ir tėvams reikia garantuoti teisinę pagalbą, advokatą.
Taip pat, pasak politiko, reikia tiksliai apibrėžti, kas yra smurtas, kokie asmenys gali priimti sprendimus ir dirbti vaiko teisių specialistais.
Tv3.lt primena, kad nuo šių metų liepos 1 d. iki spalio 29 d. gauti 6434 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, buvo apsaugoti (paimti iš nesaugios aplinkos ir (arba) nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį) – 2034 vaikai.
Iš jų – 1128 vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti atstovams (tėvams ar globėjams) pagal įstatymą nenustačius grėsmės vaikui lygio arba nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, 906 vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir jie paimti iš atstovų (tėvų ar globėjų) pagal įstatymą.
Iš 906 paimtų vaikų iki spalio 29 d. grąžinti – 79 vaikai.
