Parlamentarų grupė sukurpė naujos redakcijos įstatymą, kuriuo remiantis bus daug lengviau atimti žemę iš privačių jos savininkų visuomenės reikmėms. Jei įstatymas bus įteisintas, savininkai nebegalės ne tik ginčyti nusavinimo teisėtumo, bet ir pasirinkti netekties kompensavimo būdo.
Valstybei dažnai prireikia privačios žmonių žemės visuomenės poreikiams tenkinti: tada, kai tiesiami keliai ar geležinkeliai, kuriamos laisvosios ekonominės zonos, statomos didelės gamyklos, rengiamos naujos kapinės ir t. t. Nuosavybės atėmimą visuomenės reikmėms įstatymų numatyta tvarka leidžia ir Konstitucija. Veikia ir tai numatantis įstatymas, tačiau penkių Seimo narių grupė nusprendė sugriežtinti nuostatas ne žmonių naudai.
Žaibo greičiu
Iniciatoriai argumentuoja, kad yra daugybė itin svarbių projektų: geležinkelio linijos „Rail Baltica" tiesimas, aplinkkelių statyba, Lietuvos-Lenkijos elektros jungčių tiesimas ir t. t. Esą jei nebus palengvintos sąlygos nacionalizuoti žemes, galima netekti finansavimo šiems projektams.
Iki šiol žmogus, kurio žemę norima atimti visuomenės poreikiui, turėjo teisę nacionalizavimo pagrįstumą ginčyti teisme. Pavyzdžiui, žmogui atrodo, kad nebūtina jo žemėje statyti kempingus - jis gali skųstis. Įsigaliojus naujos redakcijos įstatymui, to jau nebebūtų galima daryti. Pasak projekto autorių, savininkai skųsdamiesi tik gaišina skubių projektų vykdymą. Todėl jam per 5 dienas būtų pervesti pinigai - ir viskas. Tiesa, savininkas galėtų bylinėtis dėl jam išmokamos kompensacijos dydžio. Tačiau tuo metu jo turtas jau būtų nacionalizuotas.
Projekto autorius seimūnas Česlovas Vytautas Stankevičius aiškino, kad įstatymą bus skubama priimti jau rudenį. Tačiau tikino, kad kai kur „išlygų“ esą bus palikta.
„Konstitucija nustato, kad galima paimti, vadinasi, galima. To, kad valstybei reikia žemės, žmogus ginčyti negalės. Bet tais atvejais, kur gali būti paimami kiti sklypai, paliekame galimybę kvestionuoti reikalingumą", - tikino Č.V.Stankevičius.
Paguoda - teismas
Kita naujovė - atsisakoma nuostatos, kad sklypo atėmimas kompensuojamas lygiaverčiu sklypu. Projektas numato tik vieną atlyginimo būdą - pinigais. Tačiau retai kada už valstybės siūlomą kompensaciją įmanoma įsigyti lygiavertį sklypą. Aišku, neskaitant kai kurių atvejų. Pavyzdžiui, sostinės valdininkai ar jų artimieji sužino, per kurią teritoriją eis aplinkkelis, ten susiperka žemės ir sutaria dėl dirbtinai didesnės kainos.
Vis dėlto Č.V.Stankevičius guodė, kad panaikinus galimybę reikalauti lygiaverčio sklypo, žmogus galės ieškoti teisybės teisme.
„Manau, žmogus gali siekti tokio atlyginimo būdo, bet gal galimybės taip atlyginti neturi valstybė? Yra teismas, kuris tai sprendžia. Bet aš tuos klausimus perduosiu mūsų teisininkams", - sudvejojo pataisų logiškumu jis.
Paminta Konstitucija
Antanina VENCKŪNIENĖ - Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininkė:
Mes kategoriškai prieš. Visuomenės reikmėms žemė gali būti paimta tik keliams, oro uostams, ligoninėms, mokykloms. Kai nori paimti laikinosios ekonominės zonos kūrimui ar panašiems dalykams, čia yra jau privačių asmenų interesai. O kai žmogus negalės net į teismus kreiptis, jei jis nenori parduoti, o iš jo atima per prievartą - tai yra antikonstitucinis dalykas. Juk pažeidžiama žmogaus teisė į nuosavybę. Tai būtų ekonominis nusikaltimas, kuriam negalėtų būti taikomas senaties terminas. Be to, turi būti komercinis sandoris nacionalizuojant žemes, kai siūlo kainą tas, kurio žemė paimama, o paskui jau vyksta derybos. O ne taip, kaip dabar, kai valstybė pasiūlo tik vidutinę rinkos kainą.
Danas NAGELĖ, Ignas JAČAUSKAS
