Už tokias įstatymo pataisas balsavo 92 parlamentarų, 6 buvo prieš, o 14 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Tą padarius, jis įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
Ką leis ir ko neleis pardavinėti pasibaigus galiojimui
Žyma „Geriausias iki...“ nurodo rekomenduojamą produkto suvartojimo terminą, todėl, pasak iniciatorių, tokį maistą dažniausiai galima valgyti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės; be to, tai padėtų mažinti maisto švaistymą.
Pagal svarstomas pataisas, už šio maisto saugą ir kokybę atsakytų pardavėjas.
Toks maistas galėtų būti pardavinėjamas Vyriausybės patvirtintose mažmeninės prekybos taisyklėse nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į įgaliotos institucijos patvirtintas rekomendacijas.
Kaip anksčiau yra skelbusi šias pataisų iniciatorė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pataisomis numatoma, kad pardavėjai pratęsti galiojimo terminą galėtų tik tada, kai maistas būtų supakuotas į pirminę nepažeistą gamintojo pakuotę, o vartotojas tinkamai apie tai informuojamas.
Ant ministerijos, tokios pratęsto galiojimo maisto pakuotės būtų būtina nurodyti ir pirminį galiojimo terminą.
Nauja tvarka galios kavai, arbatai, miltams, kruopoms, aliejui, kitiems bakalėjos gaminiams, tačiau ne greitai gendantiems produktams. Už tokio maisto saugą ir kokybę atsakytų pardavėjas.
Pasibaigus terminui pardavėjas nebegalėtų parduoti maisto papildų, mišinių kūdikiams ir jiems skirtų produktų, taip pat specialių medicininės paskirties maisto produktų, viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti.
Siūloma drausti atiduoti pasibaigusio galiojimo maistą jį perdirbančioms viešojo maitinimo ir gamybos įmonėms, išskyrus labdarai.
Šie produktai būtų parduodami atskirose lentynose, būtų specifiškai, ryškiai žymimi, taip pat būtų nurodyta data, iki kada jais būtų galima prekiauti pasibaigus „geriausias iki“ terminui.
Susirūpino lietuvių maisto atliekų kiekiu
„Lietuvoje išmetame beveik 400 tūkst. tonų maisto produktų per metus. Maždaug šeštadalis šio kiekio susidaro vykdant mažmeninės prekybos veiklas.
Išmetame daugiau maisto nei vidutinis europietis, tačiau situaciją galima pagerinti“, – apie įstatymo pataisų iniciatyvą yra kalbėjusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasak ministerijos, maisto atliekų sumažėtų, jei žmonės atsakingiau planuotų savo pirkinius, taip pat išmoktų atskirti, kuriuos produktus galima ir toliau vartoti pasibaigus rekomenduojamam terminui.
Skaičiuojama, kad kasmet išmetame žymeniu „Geriausias iki...“ pažymėtų produktų, kurių vertė siekia 147,6 mln. eurų. Tai yra daugiau kaip 50 tūkst. tonų maisto – tiek, kiek per metus suvalgo visi Alytaus gyventojai.
Pritarus Maisto įstatymo pakeitimams, juos įgyvendinant būtų siūloma poįstatyminiuose teisės aktuose aiškiai numatyti, kad prekybininkai pagal nustatytą tvarką galėtų ilgiau pardavinėti kai kurį maistą, kurio likučiai dabar išmetami.
Esą tikėtina, toks maistas būtų parduodamas pigiau, o tai leistų gyventojams sutaupyti. Tai ypač svarbu dabar, kai infliacijos lygis yra aukštas, o daugybė žmonių prekybos centruose ieško pigesnių produktų.
Europoje daugėja pažangių valstybių, kurios leidžia parduoti maistą, kurio minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs.
Tarp tokių šalių – Airija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Austrija bei Slovakija.
