2013 07 02 d. Vilniuje, Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje įvyko Šv. DIDAKO altoriaus stebuklingo paveikslo atšventinimas. Šv. Didako iš Alkalos (1400-1463) buvo vardu yra pavadinta daug bažnyčių ir vienuolynų, taip pat San Diego miestas Kalifornijoje. Šv. Didako palaikai saugomi Alkalos miesto katedroje.
Šv. Mišias aukojo broliai pranciškonai Algirdas Malakauskis OFM ir Astijus Kungys OFM, kuris pašventino stebuklingąjį Šv. Didako paveikslą. Broliai trumpai apžvelgė Šv. Didako biografiją, pasakojo, kaip šio altoriaus atstatymo istoriją.
Tiek paveikslą, tiek altorių restauravo kilminga Radavičių ir Rodowiczų giminė iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Lietuvos 1000-mečio ir Mažesniųjų brolių ordino 800-mečio proga, trim etapais – 2009, 2010 ir 2013 m.
Šv. Didako altoriaus atidarymo iškilmės susidėjo iš dviejų dalių: Šv. Mišių, kurių metu buvo pašventintas stebuklingasis Šv. Didako paveikslas ir dvasininkų, žiniasklaidos atstovų, altorių atstačiusios giminės bei inteligentijos susitikimo neformalioje aplinkoje. Projekto idėjos autorius ir iniciatorius Žilvinas Radavičius, iniciatoriai Lenkijos estrados žvaigždė Maryla Rodowicz ir verslininkas Jan Rodowicz. Paveikslo restauracijos darbais rūpinosi menotyrininkas-restauratorius Juozapas Blažiūnas, antrą dingusio Šv. Didako altoriaus angelėlio skulptūrą atkūrė skulptorius Gintaras Černiauskas, altoriaus restauravimo ir sumontavimo darbus atliko įmonės "Pranciškaus staliai" vadovas Dalius Joneikis, restauratorius Valdemaras Ūsas ir kiti meistrai. Šio projekto sėkme daug rūpinosi ir Bernardinų bažnyčios tarnautojas Aleksas Bočiarovas. Menotyrininkė, Vilniaus dailės akademijos mokslininkė Rūta Janonienė surado ir išsaugojo senąją Šv. Didako paveikslo nuotrauką. Greičiausia pagal ją ir buvo atpažintas Šv. Didako paveikslas, saugotas Vilniaus Domininkonų bažnyčioje.
Viltis, kad bus atrastas originalus šv. Didako paveikslas, beveik buvo prarasta, todėl buvo diskutuojama apie jo atkūrimo galimybę. Žilvinas Radavičius, portretistė Wanda Rodowicz, kompiuterinių technologijų specialistas Marek Wesolowski, Lenkijos kriminalistai ilgai diskutavo apie tai, kaip galėjo atrodyti Šv. Didako veidas. Buvo naudojamasi tik šio šventojo kaukolės nuotrauka, pagal kurią neįmanoma tiksliai atlikti šio tyrimo. Todėl buvo stengiamasi apytiksliai atkurti šventojo veidą. Šį darbą atliko žymi Lenkijos portretistė Wanda Rodowicz. Daug padėjo istorikas Mangirdas Bumblauskas, kuris surado šiek tiek informacijos apie šv. Didaką, ir aptarė ją su Žilvinu Radavičiumi.
Šv. Didako altoriaus projektas buvo naudingas ne tik Lietuvai, bet ir su ja besiribojančioms Lenkijai bei Rusijai- suvienyta ne tik Radavičių ir Rodovičių giminė, bet ir sujungtos trys tautos-lenkai, lietuviai, rusai, kurios dėl geopolitinių priežaščių susiformavo iš tos pačios giminės. Tapo tautų draugystės ir vienybės pavyzdžiu kitoms tautoms, kad pasaulio gerove gali rūpintis ne tik oficiali valdžia, bet ir visuomeniški jos rinkėjai. Projektas buvo teigiamai įvertintas kaimyninėje Lenkijoje. Buvo nušviestas ir šios šalies žiniasklaidoje. Tai garsina Lietuvą.
Žilvinas Radavičius perskaitė Marylos Rodowicz, kuri dėl koncertinės veiklos negalėjo dalyvauti renginyje, sveikinimo žodį: "-Vilniaus Bernardinų bažnyčia man asocijuojasi su su mano artimiausiais giminėmis. Mano Mama buvo pakrikštyta šioje bažnyčioje, o Domininkonų bažnyčioje Senelė dainavo chore ir įteisino santuoką. Viskas, kas susiję su Vilniumi, yra artima mano sielai. Visada rėmiau ir remsiu Žilvino veiklą. Padarysiu viską, kas yra mano galiose, kad būtų restauruotas Vilniaus paveldas", teigia Maryla Rodowicz.
Renginyje dalyvavo Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Jonas Ragauskas, Lietuvos rusų bajorų susirinkimo pirmininkė Irina Zavadskaja su bendražygėmis, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, Stanislovo Moniuškos lenkų kultūros centro Lietuvoje direktorė Apolonija Skakovska, Žirmūnų bendruomenės atstovas Martynas Demšė su Ponia, Liberalų ir centro partijos Pirmininkas Artūras Melianas, kiti garbingi svečiai. Iš Lenkijos Rodovičių giminės pusės dalyvavo verslininkas Jan Rodowicz, advokatas Maciej Rodowicz su dukrele, buvusi Lenkijos Respublikos diplomatinio korpuso Prancūzijoje atstovė Maria Rodowicz. Svečiai labai nusiminė, kad dėl objektyvių priežaščių paskutinę minutę Šv. Didako altoriaus atidarymo iškilmėse buvo priverstas atsisakyti dalyvauti gerbiamas Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuris iškilmių dalyviams per brolį Astijų Kungį OFM perdavė savo nuoširdžius linkėjimus.
Šventę praturtino rusų grafaitės Jelizavetos Orlovos, tarptautinių konkursų laureačių Lidijos Koroliovos ir Dominykos Dmuchovskos pasirodymas. Buvo atliktos dainos iš Prancūzijos dainininkų repertuaro, taip pat F. Šuberto ir F. Šopeno kūriniai. Šventinio stalo puošyba rūpinosi floristas Nerijus Navickas.
Reiškiame nuoširdžią padėką šio altoriaus mecenatams: Marylai Rodowicz su šeima, Janui ir Izai Rodowicz, Maciejui Rodowicz, Ježiui Rodowicz, Tomašui Rodowicz, Piotrui Rodowicz, Vandai Rodowicz, Malgožatai Rodowicz, Joannai Rodowicz, Marijai Rodowicz, Teodorui Rodowicz su šeimomis, taip pat Petronėlei-Genovaitei ir Algirdui Juozapui Radavičiams, Žilvinui Radavičiui, Erimijui ir Renatai Radavičiams, Rūtai ir Lintaurui Radavičiams, Vytautui ir Elvyrai (Valančiūnaitei) Radavičiams, Mindaugui ir Rasai (Radavičiūtei) Ruseckams, Rimui ir Alfonsui Radavičiams, Vladislavai Radavičienei, Vladui ir Arūnui Brazauskams, Eglutei (Radavičiūtei) Seilienei, Aurimui Radavičiui, Stanislovui, Vladui, Rokui Radavičiams, Genutei Palubinskienei (Radavičiūtei) su šeimomis.
