Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, tai yra pirmasis toks pėsčiųjų takas.
Atidarytas naujas pažintinis takas
Sėlių šventtakis tęsiasi 11 kilometrų, čia galima pamatyti Šventajį šaltinį, akmenį su pėda, Lūžų akmenį, kuris patraukė ir archeologų dėmesį – atlikus tyrimus paaiškėjo netikėti faktai.
„Šventumas nemėgsta datų. Jis ateina per pajautą. Pirmasis baltų šventtakis. Vieta, kur žengdami pro tako vartus, kuriuos saugo dievai Dievaitytis ir Dievaitytė, patiriame šventumą.
Pirmoji stotelė – Šventasis šaltinis. Antroji – akmuo su pėda. O prie Lūžų akmens Šavaša net du kartus atsisuka į rytus... Mes gi žinome, kad visi šventi vandenys teka į rytus.
Ir tam įrodymų rado archeologai. Šiemet Lūžų akmenį jie pakartotinai ištyrė. Paskitinįsyk jis tirtas 1971-aisiais.
Vienas svarbiausių šių metų atradimų – neliestas gruntas. Archeologai čia rado žievės, nuodėgulių... Visa tai mums vėliau papasakos dar nežinomą istoriją. Tačiau, anot prof. Vykinto Vaitkevičiaus, jau dabar aišku, kad „radome šventovę.“
Ir galiausiai – iki šiol mažai kam žinoti alkakalniai – Dievaitaitis ir Dievaitytė. 11 kilometrų dvasios kelio. Apsilankykite Gražutės regioniniame parke“, – dalijosi Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.
Kaip anksčiau skelbė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Sėlių šventtakis driekiasi įspūdingu Šavašos slėniu, žvėrių pramintais miško takeliais, lauko keliukais.
Kai kur kelią pastoja virtuoliai ar po smarkaus lietuas daubose atsiradusios baltos. Svarbu pasirūpinti tinkama avalyne, o nusprendusiems priešingai patariama šventtakiu keliauti basomis.
Keliaudami galite nusiprausti veidą gaiviu, tikima, gydomųjų galių turinčiu Šventosios versmės vandeniu, aplankyti mitologinį akmenį su jame įspausta pėda (gal Laumės, o gal ir Velino, atkeliavusio iš kito pasaulio), įkopsite į Lūžų miško piliakalnį.
Perėjus Šavašos upę, Šventtakis toliau veda Šavašos pažintiniu taku, kuriame randama senovės lietuvių šventvietę ir čia išlikęs nepaprastas akmuo su dubeniu.
