Romoje atidaryta paroda, kurioje pirmą kartą eksponuojami neįkainojamos vertės dokumentai, šimtmečius saugoti Vatikano slaptuosiuose archyvuose.
Parodoje, pavadintoje „Lux in Arcana: slaptieji Vatikano archyvai“, galima išvysti apie 100 iki tol niekur neviešintų istorinių dokumentų. Paroda yra skirta paminėti Vatikano slaptųjų archyvų 400 metų jubiliejų ir yra rengiama Romos Kapitolijaus muziejuje. Joje pristatoma archyvinė medžiaga apima tūkstančio metų krikščioniškosios Europos istorijos laikotarpį – nuo VIII amžiaus iki moderniųjų laikų dokumentų.
Taigi dabar lankytojai pirmą kartą gali susipažinti su istorine medžiaga, pasakojančia apie tamplierių ordino riterių, Galilėjo Galilėjaus, Martino Liuterio ar anglų karaliaus Henriko VIII gyvenimo istorijų fragmentus. Kaip informuoja „Dailymail.co.uk“ vienoje įdomiausių ekspozicijų yra demonstruojamas XVI amžiuje gyvenusios Škotijos karalienės Marijos laiškas tuometiniam Romos popiežiui Sikstui V.
Karališkuoju antspaudu pažymėtame rankraštyje Škotijos karalienė Marija, tuomet jau netekusi savo posto ir įkalinta Fotheringhay pilyje Northamptonšyre, Siksto V prašo nuodėmių atleidimo ir išlaisvinimo iš kalėjimo. Nepaisant to, jog popiežiui nepavyko įgyvendinti tokių karalienės norų, jam adresuotas laiškas Vatikano archyvuose saugiai pragulėjo daugiau nei keturis šimtmečius.
Karalienės laiškas buvo parašytas 1586 metų lapkritį, likus trims mėnesiams iki jos egzekucijos dienos. Savo laiške katalikų tikėjimo karalienė tiesiogiai kreipiasi į Romos katalikų bažnyčios vadovą, prašydama nuodėmių atleidimo. Be to, karalienė laiške piktinasi savo priešų padarytomis niekšybėmis – neteisėtu ir neteisingu jos įkalinimu akylai saugomoje tvirtovėje. Savo ruožtu kilmingoji belaisvė perspėja popiežių saugotis klastingų kardinolų.
Škotijos karalienė Marija tuomet buvo prakalėjusi jau beveik 20 metų. Katalikų tikėjimo moters įkalinimas buvo suorganizuotas jos pusseserės – protestantų tikėjimo karališkosios šeimos narės Elžbietos I. Škotijos karalienė Marija kalėjime atsidūrė po to, kai buvo apkaltinta siekimu suorganizuoti valdžios perversmą. Tvirtą katalikų bendruomenės paramą turėjusi karalienė tuo metu iš tiesų tapo realia grėsme anglikonų valdomai britų karalystei. Visgi Marijos laiškas popiežiui jos neišgelbėjo – 1587 vasarį karalienei buvo įvykdyta mirties bausmė.
Kaip pasakoja „Dailymail.co.uk“, visi parodoje eksponuojami istoriniai dokumentai buvo kruopščiai atrinkti Vatikano slaptųjų archyvų archyvarų. Oficialaus Vatikano atstovo Federico Lombardi teigimu, ši paroda yra itin išskirtinė, nes tokia gausybė anksčiau niekur neviešintų dokumentų dabar yra prieinami visiems lankytojams. Šie dokumentai, kaip ir dar begalė slaptos archyvinės medžiagos, įprastai yra saugomi specialiuose Vatikano Apaštališkųjų rūmų kambariuose. Skelbiama, kad archyvinė medžiaga yra saugoma lentynose, bendrai užimančiose net 80 kilometrų atstumą.
