Lapkričio 18 d, trečiadienį, 16 val. Taikomosios dailės muziejuje (Vilnius, Arsenalo g. 3A) atidaroma tarptautinė dailės paroda „LIUBLINO UNIJA IR JOS EPOCHA JANO MATEIKOS KŪRYBOJE“ (veiks iki 2010 kovo 28 d.). Šią parodą globoja ir atidaro Lietuvos Respublikos kultūros ministras Remigijus Vilkaitis ir Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Bogdan Zdrojewski.
Parodą organizuoja Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje, Varšuvos nacionalinis muziejus, Krokuvos nacionalinis muziejus, Lenkų institutas Vilniuje, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Lietuvos dailės muziejus. Tarptautinė dailės paroda „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje” surengta Liublino unijos 440 metų sukakties proga. Parodai Jano Mateikos paveikslą „Liublino unija“ ir kitus jo kūrinius paskolino Varšuvos nacionalinis muziejus ir Krokuvos nacionalinis muziejus. Ši tarptautinė dailės paroda yra programos „Lenkijos pristatymas Lietuvoje“ dalis, finansuojama iš Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšų.
Parodos centre – „Liublino unija“, vienas žinomiausių J. Mateikos istorinių paveikslų. Nutapytas 1869 metais, minint 300-ąsias Liublino unijos metines. Šis kūrinys – antrojo Mateikos kūrybinio etapo, žyminčio sąmoningą menininko perėjimą nuo pesimizmu persmelktos istorijos kritikos prie šlovingų ir pergalingų Lenkijos ir Abiejų Tautų Respublikos momentų vaizdavimo, pradžia. 1870 m. už šį paveikslą J. Mateika apdovanotas aukščiausiu (dar 1802 m. Napoleono Bonaparto įsteigtu) Prancūzijos apdovanojimu - Garbės Legiono ordinu.
Greta paveikslo “Liubino unija” („Unia Lubelska“, 1869, aliejus ant drobės, 298x512 cm.) parodoje Vilniuje eksponuojami J. Mateikos eskizai, sukurti ruošiantis tapyti monumentalią drobę, taip pat kiti dailininko kūriniai, skirti XVI a. Lietuvos ir Lenkijos istorijai. Vienas įdomiausių ir savo tema tiesiogiai su Vilniumi susijusių paveikslų – „Žygimantas Augustas su Barbora Radvilaite Radvilų rūmuose Vilniuje“. Parodoje žiūrovai pamatys 25 J. Mateikos paveikslus, dvi kamėjas ir dviejų dokumentų faksimiles.
Ši Jano Mateikos paroda – jau trečioji Vilniuje.
Pirmoji garsaus dailininko kūrybos paroda „Janas Mateika“ Lietuvos sostinėje buvo surengta 1959 m. Lietuvos dailės muziejaus (tuomet – Vilniaus dailės muziejus) pagrindiniame pastate - Vilniaus rotušėje. Joje iš Krokuvos nacionalinio muziejaus, Varšuvos nacionalinio muziejaus, Silezijos muziejaus (Vroclavas), Poznanės nacionalinio muziejaus, Krokuvos Jogailos universiteto, Lodzės meno muziejaus, Lenkijos mokslų akademijos Krokuvoje bei privačių Lenkijos kolekcijų buvo eksponuotas 141 kūrinys - J. Mateikos portretai, piešiniai, karikatūros bei keli daiktai iš dailininko kolekcijos. Išlikęs parodos katalogas (Vilnius, 1959 m., sudarė Edvardas Lapkovskis, Barbara Kačala, parodos Lietuvoje ir jos katalogo parengimo koordinatorius – Romualdas Budrys) stebina, kad tiek daug šeštojo dešimtmečio pabaigoje surengtoje parode vertingų kūrinių buvo atvežta į Vilnių. Tačiau tąkart didžiųjų J. Mateikos drobių Lietuvos žiūrovai nepamatė.
Antrąsyk J. Mateikos kūryba parodyta Vilniuje 1999 m. balandžio 14 d. - rugsėjo 10 d. Lietuvos dailės muziejuje, Vilniaus senajame arsenale įkurtame Taikomosios dailės muziejuje, kur buvo surengta tarptautinė paroda „Žalgirio mūšis“. Joje buvo eksponuojamas žymusis Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“, Žalgirio mūšio vėliavos (rekonstrukcijos) ir XV amžiaus ginkluotė. Šią parodą surengė Lietuvos dailės muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus, Lenkijos kariuomenės muziejus (Varšuva), Lenkų institutas Vilniuje.
