Lygiai prieš 33-is metus, 1981 sausio 21-ą dieną, nuo gamyklos konvejerio nuriedėjo pirmas „DeLorean DMC-12“ automobilis. Nedidelė kompanija, ekstravagantiškas jos savininkas ir vadovas, ir vienintelis šios kompanijos gamintas automobilis paliko ryškų pėdsaką automobilių istorijos metraščiuose.
„DeLorean DMC-12“ ir šiandien atrodo veržliai ir pakankamai šiuolaikiškai. JAV yra keli šių automobilių mėgėjų klubai. Nemažai „DeLorean“ šeimininkų savo automobilius naudoja važinėdami kasdien. Geras „DeLorean DMC-12“ egzempliorius už Atlanto dabar kainuoja nuo 16 iki 27 tūkst. JAV dolerių. Kaip klasikinei mašinai tai yra niekingai maža pinigų suma. Juo labiau, kad „DeLorean“ yra tikrų tikriausia Holivudo žvaigždė. Šį automobilį visame pasaulyje išgarsino filmas „Atgal į ateitį“.
John DeLorean legenda
„DeLorean“ automobilių aura neatsiejama nuo itin ryškios jų kūrėjo asmenybės. John DeLorean gimė 1925 metais girtaujančio išeivio iš Rumunijos šeimoje, tačiau skurdas užgrūdino jo valią. Jis puikiai mokėsi- po techninio koledžo jis buvo priimtas į prestižinį „Laurence Technical Institute", vėliau studijavo „Chrysler“ technikos institute, o vakarais tuo pačiu metu aiškinosi verslo subtilybes Mičigano universitete.
Kupiną idėjų John DeLorean iškart pastebėjo „Chrysler“, po pusmečio jis buvo pakviestas į „Paccard“, o dar po dviejų metų ambicingą inžinierių pastebėjo „GM“ koncernas. Sakoma, kad John DeLorean asmeniškai paskambino tuometinis „GM“ viceprezidentas Oliver Kelly ir pasiūlė rinktis darbą bet kuriame iš koncerno padalinių. DeLorean pasirinko „Pontiac“.
John DeLorean karjera klostėsi puikiai. 1965, būdamas tik 40-ies, jis tapo „Pontiac“ vadovu. O 1969 metas jis pradėjo vadovauti pagrindiniam „GM“ padaliniui „Chevrolet“. Be viso to jis nebuvo ir tipinis „GM“ padalinio žmogus.
Ilgaplaukis, bakenbardus užsiželdęs John DeLorean puikiai mokėjo leisti uždirbamus milžiniškus pinigus. Su savo Europoje siūtais kostiumais ir europiniais sportiniais automobiliais jis buvo tikras išsišokėlis „GM“ pasaulyje. Jis neslėpė ryšių su dvigubai jaunesnėmis moterimis, o savo užmiesčio viloje kartais rengdavo pašėlusias išgertuves. Tačiau koncernas nekreipė dėmesio į savo numylėtinio išsišokimus, nes John DeLorean buvo puikus inžinierius ir verslo specialistas. Kai prie padalinio „vairo“ stovėdavo šis stileiva, „GM“ likdavo tik skaičiuoti didėjantį pelną.
Tačiau 1973 metų balandį iš giedro dangaus trenkė žaibas – John DeLorean pareiškė apie savo atsistatydinimą. Bent jis pats vėliau aiškino, kad „pavargo nuo konservatyvios koncerno bendravimo kultūros ir perdėto slaptumo“. Tiesa, ekstravagantiškas amerikietis ir „GM“ išsiskyrė draugiškai. John DeLorean užsitikrino įspūdingą pensiją iki gyvos galvos ir dar gavo dovanų „Cadillac“ prekybos atstovybę Floridoje. Tačiau ramus milijonieriaus gyvenimas idėjų kupinam automobilių specialistui greitai nusibodo.
Kuriant svajonę
John DeLorean įžvelgė kainų nišą tarp amerikoniško „Chevrolet Corvette“ ir vokiško „Porsche 911“. Jam ramybės nedavė idėja užpildyti šią nišą automobiliu, kuris būtų sportiškas, prestižinis ir pakankamai brangus, tačiau liktų masiškas ir gerokai pigesnis už importuojamą „Porsche 911“. Ir jis ilgai nelaukęs ėmėsi įgyvendinti šį projektą.
Tačiau iškart prasidėjo nemalonumai. Vos tik pasklido kalbos, kad John DeLorean kuria automobilį, „GM“ nubraukė milijoninę pensiją. Persiutęs John DeLorean į tai atsakė parašydamas piktą knygą, kurioje atskleidė „GM“ užkulisius.
Tačiau tai nesutrukdė jam pradėti kurti sportišką, novatorišką ir pakankamai taupų automobilį. 1975 metų spalio 24 dieną buvo užregistruota „DeLorean Motor Company“, o po nepilnų metų spaudos atstovams jau buvo parodytas pirmasis prototipas.
Konceptas gavosi itin efektingas. Automobilio „vidurius“ projektavo DeLorean nuo senų laikų proteguojamas inžinierius Bill Collins, o dizainą kūrė pats maestro Giorgetto Giurgaro. Apie šį automobilį kalbėjo ir rašė visi. Ir kaip nerašysi – centrinė komponuotė, lakoniškos proporcijos, be viso to buvo skelbiama apie tik 1000 kg. siekiantį svorį. John DeLorean serijinėje mašinoje žadėjo įdiegti tokias naujoves, kaip saugos pagalves ir bamperius, kurie saugotų automobilį nuo sužalojimų į kliūti atsitrenkus iki 16 km/h greičiu. Itin novatoriška buvo ir plastikinio kėbulo konstrukcija. Spauda tiesiog džiūgavo, o John DeLorean pradėjo rinkti užsakymus.
Erškėčiais klotas kelias
John DeLorean pažadėjo automobilių gamybą pradėti 1978 pabaigoje, tačiau virš jo galvos kaupėsi sunkūs debesys. Reikėjo daugybės pinigų. Jei tiksliai – trūko 90 milijonų JAV dolerių. Jis „išsimušė“ Šiaurės Airijos vyriausybės kreditų ir finansavimą mainais į akcijas ir pasižadėjimą naudoti vietinę darbo jėgą. Serijinio automobilio kūrimui buvo samdomi britų „Lotus“ specialistai. Spaudžiant piniginei, teko atsisakyti daugybės inovacijų, o vietoje naujo variklio „DeLorean DMC-12“ įsikūrė banalokas „Peugeot/Renault“ 2,9 litro darbo tūrio V6 tipo 130 a.g. agregatas.
JAV pirkėjai buvo užsilaukę šių mašinų, buvo organizuotas prekybos tinklas, spaudoje pilna liaupsių dar prisimenant koncepcinę „DeLorean“ versiją. Pirmuosius „DeLorean DMC-12“ pirkėjai graibstyte išgraibstė. Tačiau pirmųjų automobilių surinkimas buvo itin nekokybiškas, teko kurti kokybę užtikrinančius„Quality Assurance Сenter", kuriuose automobiliai buvo praktiškai perrenkami.
Problemų tik didėjo, daug žmonių atšaukė savo užsakymus. Kritikuoti automobilį pradėjo ir spauda. John DeLorean tuo metu prisirinko milijoninių skolų. 1982 metų pradžioje firma buvo paskelbta nemokia. Tačiau jos įkūrėjas nebuvo linkęs pasiduoti. Jis tikėjosi „išgydyti“ vaikiškas savo kūrinio ligas, sutvarkyti kokybės problemas. Trūko tik niekingos 20 milijonų dolerių sumos.
„Valdiškų namų“ šleifas
Amžininkai tikina, kad John DeLorean jau buvo surinkęs reikiamą sumą, tik nespėjo jos pervesti. 1982 metų spalio 20 dieną jis buvo areštuotas ir apkaltintas narkotikų kontrabanda. Prasidėjo milžiniško masto kompanija prieš John DeLorean. Spauda ir televizija prisiminė jo ekscentriškumą, moteris, lėbavimus ir linksniavo viską iš blogosios pusės. Juokingiausia, kad vėliau buvo pripažinta, kad kaltinimai dėl 100 kg kokaino pervežimo buvo sufabrikuoti. John DeLorean buvo išteisintas, tačiau savo kompanijos jam išgelbėti jau nepavyko.
Ekstravagantišką automobilių kūrėją paliko manekenė žmona, milijonų neliko, o vėliau jo vardas dar daugybę kartų figūravo teismuose, kur jis buvo kaltinamas sukčiavimu ar mokesčių nemokėjimu. Tačiau John DeLorean visuomet būdavo išteisintas.
Mirė John DeLorean nuo insulto, 2005 metų kovo 19 dieną. Iki paskutinio atodūsio jis buvo tipinis maištininkas, todėl prisakė visiems jį palaidoti aprengtą džinsais ir juoda odine striuke. Na o šio žmogaus atminimą vis dar galima sutikti ne tik automobilių muziejuose ar privačiose kolekcijose, bet ir JAV keliuose. Iš kiek mažiau nei 9000 pagamintų automobilių nemažai važinėja ir šiandien, o 21 amžiuje „DeLorean DMC-12“ vis dar atrodo novatoriškai.
