Nepaisant kelių žiemą augančių valgomų grybų rūšių, dažniausiai grybautojai savo grybavimo sezoną pabaigia spalio viduryje, maždaug tuo metu, kai pasirodo pirmosios šalnos.
Panašu, kad šie metai gali tapti išimtimi, mat po Mažeikiuose esantį mišką vaikščiojusi Erika aptiko ir nufotografavo naujai išdygusią voveraitę.
Naujienų portalui tv3.lt šią anomaliją pakomentavo gamtininkas Deividas Makavičius. Pašnekovas paaiškino, kodėl tokiu vėlyvu periodu dar galima aptikti lietuvių pamėgtą grybų rūšį.
Atskleidė priežastį
Su gamtininku pradėjus kalbėtis apie tai, kas nutiko gamtoje, kad gruodžio mėnesį dar galima aptikti išdygusių voveraičių, vyras pasakojo, kad visa tai – šiltėjančio klimato pasekmė.
Pasak jo, dėl šios priežasties vegetacinis periodas Lietuvoje pailgėja, o panašios anomalijos tampa pirmaisiais signalais, patvirtinančiais klimato kaitos problemos aktualumą.
„Įprastai žiemą augalų vegetacija būna sustojusi ir jie „miega“. Visgi, šiuo metu didesnių šalčių nebuvo, jie „neįmigo“ miško paklotėje.
Pati voveraitė sugeba išbūti iki vėlyvo rudens, nes ji yra mažiau jautri vėsesniam orui, tad nedideliais kiekiais ji sugeba išdygti ir dabar. Visą gruodį galime jų aptikti iki tol, kol miško paklotė įšals, pasirodys didesni šalčiai“, – pasakojo gamtininkas.
Pasak jo, tikslią voveraičių sezono pabaigos datą prognozuoti sunku, mat neaišku, kiek laiko žiema bus šilta.
Taip pat jis pridūrė, kad nors nešini pilnais voveraičių krepšiais iš miško neišeisime, visgi patį reiškinį pastebėti ir užfiksuoti įdomu.
„Čia nėra dažnas reginys šiuo laikotarpiu, jis nėra gausus. Visgi, mokslui svarbu fiksuoti tokius klimato pokyčius“, – sakė jis.
Ar galima valgyti?
Paklaustas apie tai, ar suradus žiemą pasirodžiusias voveraites jas galima valgyti, D. Makavičius teigė, kad taip.
Pasak jo, visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad pasirodžius šalnoms grybai nebėra tinkami maistui, visgi jis atskleidė, kad su tuo labiau susijusios ne šalnos, o užšalimų ir atlydžių skaičius.
„Iš tikrųjų, jeigu grybas užšalo, tuomet įvyko atlydis, tada jis vėl užšalo ir vėl atitirpo – jis pasikeičia, prasideda struktūrų irimas, jis sutęžta ir tuomet tampa nebetinkamas valgymui.
Čia tas pats, kaip iš šaldytuvo ištraukti mėsą ar žuvį ir kelis kartus atitirpinti bei užšaldyti – toks produktas nėra vartotinas“, – paaiškino gamtininkas.
D. Makavičius patarė vizualiai įvertinti grybus ir pasižiūrėti, mat jeigu jis tvirtas, kietas ir nepakeitęs struktūros – tuomet grybas tinkamas maistui.
Paklaustas, kokių dar grybų galima prisirinkti žiemą ir nebijoti dėl apsinuodijimo rizikos, D. Makavičius pateikė du variantus:
„Iš žieminių grybų galima prisirinkti juodkotės ugniabudės, ankstyvosios guotės, tačiau juos įprastai renka jau tik aistringi ir patyrę grybautojai.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pamatė grybą ir nustėro.
Tai matyt, kai pamatė pirmą kartą nuogą vyro raudonikį, apalpo ir griūvo aukštielnika.
